Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Gausus menstruacinis kraujavimas: diagnostika ir gydymas

2019-05-03

Erika Michalkevičiūtė, Aurelija Naprytė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

 

Gausus menstruacinis kraujavimas (GMK) – daugiau nei 80 ml kraujo netekimas vieno menstruacinio ciklo metu, tai dažna ginekologinė problema, kuri veikia moters fizinę, socialinę, emocinę, materialinę gyvenimo kokybę [1, 2]. Straipsnyje apžvelgiamos NICE 2018 metų gairės. Jose pateikiami gausaus menstruacinio kraujavimo įvertinimo ir gydymo principai, kuriais siekiama padėti sveikatos priežiūros specialistams įvertinti problemą ir pasiūlyti tinkamą gydymą, atsižvelgiant į pacientės nuomonę ir prioritetus.

 

GMK diagnostika – anamnezė, fizinis ištyrimas, laboratoriniai tyrimai

Kaip ir daugeliu atvejų, pradinis ištyrimas turėtų būti pradėtas nuo detalios anamnezės. Įtariant GMK, išsiaiškinama:

  • kraujavimo pobūdis;
  • susiję simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis tarpmenstruacinis kraujavimas, dubens skausmas ir/ar spaudimo simptomai, kurie gali būti sąlygoti gimdos ertmės pokyčių, histologinių anomalijų, adenomiozės ar miomų;
  • poveikis gyvenimo kokybei;
  • kiti veiksniai, galintys paveikti gydymo pasirinkimą (komorbidiškumas ar ankstesnis GMK gydymas).

 

Diagnozuojant GMK svarbu atsižvelgti į normalaus menstruacinio ciklo ir kraujo netekimo kintamumą, aptarti pokyčius su moterimi. Jei moteris mano, jog jos atvejis neatitinka normos, reikia apsvarstyti veiksmų galimybes. Kai pacientės anamnezė atitinka GMK ir nepasireiškė susijusių simptomų, svarstyti farmakologinio gydymo galimybę, neatliekant fizinio ištyrimo, išskyrus atvejus, kai renkamasi levonorgestrelį išskiriančią intrauterinę sistemą (LNG-IUS).

Jei moters anamnezė atitinka GMK ir jai būdingi susiję simptomai, siūloma atlikti fizinį ištyrimą. Fizinis vertinimas rekomenduojamas prieš visus kitus tyrimus ar LNG-IUS naudojimą.

Laboratoriniai tyrimai turėtų būti atlikti visoms moterims, patiriančioms GMK, taikant bet kokį gydymą. Jei kraujavimas pasireiškė nuo pirmųjų menstruacijų arba asmeninėje ar šeimos anamnezėje yra koaguliacijos sutrikimų požymių, rekomenduojama ištirti dėl galimų koaguliacijos sutrikimų (pavyzdžiui, Vilebrando ligos). Kai kurie tyrimai patiriančioms GMK moterims nėra būtini. Serumo feritino kiekio ir moteriškųjų hormonų reguliariai tirti nerekomenduojama. Skydliaukės hormonus reikia vertinti tik tuo atveju, jei pasireiškė skydliaukės patologiją rodančių požymių.

 

GMK priežasties tyrimai

Galima apsvarstyti farmakologinio gydymo skyrimą nenustatant GMK priežasties, jei moteris turi mažą gimdos ertmės pokyčių, histologinių anomalijų, adenomiozės ar miomų riziką, visais kitais atvejais rekomenduojamas pacientės ištyrimas.

Surinkus išsamią pacientės anamnezę, atlikus fizinį ištyrimą, išsamesniam ištyrimui siūlyti histeroskopiją ir ultragarso tyrimą.

Polipai, submukozinės miomos ar endometriumo patologija įtariami tada, kai pasireiškė simptomų, pavyzdžiui, nuolatinis tarpmenstruacinis kraujavimas arba moteris turi endometriumo patologijos rizikos veiksnių. Įtarimus patvirtinti arba paneigti rekomenduojama ambulatorinės histeroskopijos būdu. Moteriai, kuriai yra GMK ir siūloma ambulatorinė histeroskopija, reikia paaiškinti apie procedūrą ir užtikrinti, kad ji būtų atlikta remiantis geriausia praktika – prieš procedūrą patarti vartoti geriamųjų analgetikų, vaginoskopiją atlikti miniatiūriniu histeroskopu (3,5 mm ar mažesniu), jei reikia, diagnostiką ir gydymą atlikti vienos procedūros metu. Jei moteris atsisako ambulatorinės histeroskopijos, pasiūlyti histeroskopiją taikant bendrąją ar regioninę nejautrą arba aptarti kitas galimas alternatyvas. Viena tokių alternatyvų yra dubens ultragarso tyrimas, tačiau šis metodas turi trūkumų, diagnozuojant GMK priežastis dėl gimdos ertmės patologijos, juos reikia paaiškinti pacientei. 

Pacientėms, turinčioms didesnę endometriumo patologijos riziką, rekomenduojama diagnostinės histeroskopijos metu atlikti endometriumo biopsiją. Didesnę riziką turi moterys, kurioms pasireiškė nuolatinis tarpmenstruacinis ar nuolatinis nereguliarus kraujavimas, retas gausus kraujavimas nutukimo atveju ar policistinių kiaušidžių liga, taip pat moterys, vartojančios tamoksifeną, ir tos, kurioms GMK gydymas buvo nesėkmingas.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 9

 

© 2006 Visos teisės saugomos.