Gimdos miomos: pagaliau pažangiausias gydymas kompensuojamas ir Lietuvoje

2017-06-02

Gimdos miomos (fibroidai) – viena dažniausių gerybinių moters lytinės sistemos ligų. Dėl gimdos miomų atliekama daugiausia chirurginių operacijų ginekologinėje praktikoje. Tai – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi pagalbos į ginekologus, labai aktuali moters sveikatos, gyvenimo kokybės ir klinikinės ginekologijos problema.

 

Apskaičiuojama, kad 40 proc. vaisingo amžiaus Europos moterų (apie 24 mln.) turi gimdos miomų. Iki 25–50 proc. gimdos miomų turinčių moterų pasireiškia tam tikrų simptomų.

Gimdos miomos dažniausiai nėra gyvybei pavojingi, tačiau jos gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį moters savijautai, intymaus ir apskritai bendrajai gyvenimo kokybei.

Turinčias gimdos miomų moteris gali varginti:

  • labai stiprus kraujavimas mėnesinių metu;
  • anemijos simptomai (silpnumas, tachikardija, dusulys fizinio krūvio metu, padidėjęs dirglumas ir kt.);
  • pilvo skausmai, dažnai intensyvūs;
  • skausmingi lytiniai santykiai;
  • spaudimo ir diskomforto jausmas šlapimo pūslės srityje ar pilve;
  • padidėjęs pilvas;
  • nevaisingumas.

 

Klasifikacija

 

Dabar klinikinėje praktikoje taikoma nauja gimdos miomų klasifikacija:

 

Gydymo principai ir būdai

 

Gydant gimdos miomas siekiama šių tikslų:

  • sustabdyti ar bent sumažinti varginantį kraujavimą;
  • sumažinti ar pašalinti miomą (as);
  • išsaugoti/sugrąžinti moters vaisingumą.

Dabar gimdos miomoms gydyti taikomi keletas metodų:

  • totali abdominalinė histerektomija (TAH);
  • subtotali supracervikalinė abdominalinė histerektomija (SAH);
  • abdominalinė miomektomija;
  • subtotaline laparoskopinė histerektomija;
  • laparoskopinė miomektomija;
  • laparoskopinė gimdos arterijų koaguliacija;
  • histeroskopinė miomektomija (lazerinė, rezektoskopija);
  • gimdos arterijų embolizacija (UAE);
  • židininis ultragarsas (FUS);
  • farmakologinis gydymas (GnRh-a, SPRM).

Visame pasaulyje populiarėja mažai invaziniai ir neinvaziniai gimdos miomų gydymo būdai. Natūralu, kad moterys teikia pirmumą ir pageidauja tokio gydymo, kuris išsaugotų gimdą.

Klinikinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad histerektomija toli gražu ne visada yra geriausias ir racionaliausias gimdos miomų gydymas. Nustatyta, kad chirurginis gimdos miomų gydymas turi neigiamų pasekmių reprodukcinei moterų funkcijai: nors miomektomija sumažina persileidimų riziką, tačiau didina nenormalios placentacijos (placenta praevia, percreta, increta, acreta) tikimybę.

 

Farmakologinis gimdos miomų gydymas

 

Pastaraisiais metais visame pasaulyje populiarėja farmakologinis gimdos miomų gydymas, nes jis: efektyvus, patogus, netraumingas, išsaugo gimdą ir vaisingumą, psichologiškai priimtinesnis pacientėms.

Vienas veiksmingiausių farmakologinių preparatų, vartojamų gimdos miomoms gydyti, – ulipristalio acetatas (Esmya). Nuo 2012 metų, kai buvo pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje, ulipristalio acetatas jau registruotas 65 pasaulio šalyse, juo gydytos daugiau kaip 310 tūkst. moterų.

Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, kad iš 76 pacienčių, sirgusių simptomine gimdos mioma, 39 po 2 metų prireikė chirurginio gydymo, 3 pacientėms – gimdos arterijų embolizacijos arba ultragarsinio gydymo, 44,7 proc. – atsiėmė anksčiau duotą sutikimą dėl chirurginio gydymo.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2016/2017 Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.