Grėsmingai jaunėjančios kraujagyslių sistemos ligos: natokinazės reikšmė

2018-01-13

Nors širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) neretai tapatiname su vyresnio amžiaus asmenimis, jomis serga vis jaunesnio amžiaus žmonės. Lietuvoje nuo 2006 metų vykdoma asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa, skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Analizuojant pirmuosius šios programos rezultatus ir ištyrus per 17 tūkst. vidutinio amžiaus žmonių, nustatyta, kad 9 iš 10 turi dislipidemiją, kas antras serga arterine hipertenzija ir 4 iš 10 yra nutukę. Svarbu ir tai, kad skirtingi rizikos veiksniai tarpusavyje sumuojasi ir taip didina šių ligų riziką.

 

Specializuotuose centruose 2006–2015 metais 47 763 asmenims suteiktos išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugos, kasmet – apie 10 000 tokio pobūdžio paslaugų.

Programos įgyvendinimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad 2006–2015 metais mažėja pilvinio nutukimo, arterinės hipertenzijos, rūkymo paplitimas (deja, rūkymas mažėjo iki 2014-ųjų, o 2015 metais vėl padidėjo), labai pagerėjo arterinės hipertenzijos kontrolė. Nemažėja cukrinio diabeto paplitimas, o dislipidemijos paplitimas išlieka didžiausias Europoje, jos kontrolė blogiausia ne tik pirminėje, bet ir antrinėje profilaktikoje. Kartu numatytos ir tolesnės profilaktikos programos ateities perspektyvos: išplėsti ir suvienodinti programoje dalyvaujančių moterų ir vyrų amžiaus ribas iki 40–65 metų; toliau gerinti hipertenzijos kontrolę; pasiekti lūžį gydant dislipidemijas ir pažabojant aterosklerozės progresavimą; diegti praktinį sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą –pirmiausia siekti mažinti kūno masę (dieta ir fizinis aktyvumas); siekti sujungti įvairių specialybių medikų ir visuomenės jėgas, užkertant kelią ne tik širdies, bet ir smegenų kraujotakos sutrikimams, dar aktyviau valdyti metabolinį sindromą ir naujus cukrinio diabeto atvejus, apsaugoti inkstus nuo pažeidimo; profilaktikos vykdymo „epicentru“ padaryti specialiai tam paruoštas medicinos slaugytojas; pasirūpinti profilaktikos programą baigusių asmenų (>65 metų) sveiku senėjimu.

 

ŠKL profilaktikos finansinis efektyvumas

  • Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos galėtų būti ženkliai mažesnis, jei būtų kruopščiai mažinami rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, laikantis aštuonių pagrindinių mitybos principų galima būtų sumažinti mirčių nuo ŠKL skaičių net 50 procentų. Sumažinus populiacijos riziką susirgti ŠKL bent 1 proc., sumažėtų 25 tūkst. ŠKL atvejų ir būtų sutaupoma maždaug 40 mln. eurų per metus atskirai kiekvienoje Europos šalyje.
  • Per paskutiniuosius 30 metų mirčių nuo ŠKL sumažėjo per pusę būtent dėl to, kad buvo koreguojami rizikos veiksniai populiacijoje. Didžiausią įtaką turėjo cholesterolio koncentracijos, arterinio kraujospūdžio (AKS) ir rūkymo mažinimas. Ši palanki tendencija iš dalies kompensuoja padidėjusį kitų rizikos veiksnių, kaip antai nutukimo ar 2 tipo cukrinio diabeto (CD), atvejų skaičių.

 

Priminimas: ŠKL rizikos veiksniai

Pasaulio širdies federacijos duomenimis, rizikos veiksniai, susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, skiriami į dvi pagrindines grupes:

  • Keičiamieji veiksniai: hipertenzija, dislipidemija, rūkymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, antsvoris, stresas, netinkama mityba ir gyvensena. Ilgus metus šie veiksniai buvo tapatinami su vyresnio amžiaus pacientu, tačiau pastarojo laikmečio sėslus gyvenimo būdas, nutukimas, patiriamas stresas, menkavertė mityba, neretai būklė komplikuojama glikemijos ir lipidų apykaitos sutrikimų yra dažnas jauno žmogaus palydovas.
  • Nekeičiamieji rizikos veiksniai: amžius, šeiminė ŠKL anamnezė, vyriškoji lytis. Vyrams susirgti ŠKL rizika yra didesnė nei moterims premenopauzės tarpsniu, tačiau pomenopauzės laikotarpiu moterų ir vyrų rizika, kaip ir insulto rizika, susilygina.

2016 m. Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos gairėse pabrėžiama, kad visiems pacientams būtina vertinti ŠKL riziką. Atkreiptinas dėmesys, jeigu pacientas priskiriamas didelei ar vidutinei ŠKL rizikos grupei (nors pacientas ir neturi jokių nusiskundimų), jam būtina skirti kardioprotekcinį bei antitrombozinį gydymą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.