Gydytojos Angelės Starkienės prisiminimai apie terapeuto darbą Kauno klinikų poliklinikoje

2017-11-03

Baigusi Kauno medicinos institutą, 1968 metais buvau paskirta dirbti terapeute į Kauno klinikų (KK) konsultacinę polikliniką. 1968–1978 metais dirbau apylinkės terapeute, 1979–1982 metais – vyr. gydytojo pavaduotoja laikino nedarbingumo ekspertizės reikalams, 1986–2013 metais – terapeute konsultante. Per minėtą laikotarpį ne kartą keitėsi tiek ligoninės tiek poliklinikos pavadinimai, bet visais laikais žmonėms buvo žinomos „Kauno klinikos“ ir „Kauno klinikų poliklinika“.

 

Man pradėjus dirbti, KK konsultacinėje poliklinikoje veikė konsultacinis skyrius ir 2 terapiniai skyriai, skirti aptarnauti Kauno miesto Žaliakalnio ir Kleboniškio rajonų gyventojams. Iš viso buvo 8 terapinės apylinkės po 3–4 tūkst. gyventojų (suaugusiųjų ir vaikų nuo 14 metų). Tuo metu veikė ir kelios cechinės apylinkės, aptarnaujančios įmones, turinčias daugiau nei po 2–3 tūkst. darbuotojų (A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabrikas, Aklųjų gamybinio mokymo kombinatas, F. Dzeržinskio staklių gamykla, kuri vėliau perduota I tarybinei ligoninei, kiek vėliau suformuotos Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto „Elektronika“ (KRMTMTI), Kauno klinikų darbuotojų, siuvimo fabriko „Baltija“ cechinės apylinkės). KK aptarnaujamame rajone buvo ir mažesnių įmonių (Duonos kombinatas, Spec. ATĮ, Buitinė chemija), kurios priskirtos apylinkių terapeutams pagal aptarnaujamą teritoriją. Cechinių apylinkių veiklos tikslas – rūpintis darbuotojų fizine ir psichikos sveikata, kaip antai: profilaktinės patikros, sanitarinio švietimo darbas (paskaitų skaitymas įmonėse apie žalingus įpročius, nutukimą, padidėjusį AKS, IŠL rizikos veiksnius ir t. t.), darbuotojų sergamumo esant laikinam nedarbingumui analizė, darbo įtaka sergamumui esant laikinam nedarbingumui.

Konsultacinei poliklinikai ilgą laiką vadovavo vyr. gydytojo pavaduotoja poliklinikos reikalams gyd. terapeutė J. Baškienė. Apylinkių terapeutų darbą koordinavo vyr. gydytojo pavaduotojas laikino nedarbingumo ekspertizės reikalams gyd. terapeutas H. Martusevičius, jis buvo ir GKK pirmininkas. Konsultacinio skyriaus vedėju dirbo gyd. S. Paulauskas, o terapinių apylinkinių skyrių vedėjomis – gyd. terapeutės J. Meškauskienė ir A. Starkutė. Vėliau konsultacinio skyriaus vedėja, po to vyr. gydytojo pavaduotoja poliklinikai buvo gyd. terapeutė S. Kišonienė. Dar vėliau konsultacinio skyriaus vedėja buvo gyd. terapeutė D. Moliejienė, kuri vėliau tapo poliklinikos vedėja ir dirba šiose pareigose ligi šiol. Konsultaciniame skyriuje dirbo terapeutas (gyd. J. Nikšas), chirurgas, neurologas, okulistas, LOR gydytojas, kardiologas, hematologas, endokrinologas. Šie specialistai konsultuodavo ligonius, atsiųstus iš Kauno zonos rajonų, o prireikus ir Kauno miesto bei KK aptarnaujamo rajono ligonius.

 

Apylinkės terapeuto darbas

 

Apylinkės terapeutai dažniausiai dirbo 1,5 etato krūviu (tai didelės apylinkės). 6 valandas priimdavo ligonius kabinete ir 3 valandas lankydavo ligonius namuose pagal iškvietimus (vizitus: pirminius ir aktyvius). 4 valandos per mėnesį buvo skirtos sanitariniam švietimui (paskaitos, grupiniai pokalbiai). 40 proc. visų vizitų turėjo būti „aktyvūs“, kai lankomi ligoniai, kol jų būklė pagerės, kuriems reikalingas stebėjimas: pakartotinės apžiūros esant aukštai temperatūrai, įtariant plaučių uždegimą, esant pilvo skausmams, skausmui krūtinėje, lėtinių ligų paūmėjimo atvejais, nevaikštantys ligoniai. Anksčiau, jei ligonis be aiškios priežasties karščiuodavo virš 38 °C 5 dienas, buvo reikalaujama 5-tą dieną atlikti Vidalio reakciją vidurių šiltinei nustatyti, o jei 7 – paimti kraujo pasėlį hemokultūrai. Privalėdavom nuvykti į visus kvietimus, kiek priregistruodavo. Kvietimus registruodavo iki 18 val. Dirbant poliklinikoje iš ryto, kvietimai registruoti iki 15 val., o po pietų – iki 13 val. Jei pasitaikydavo kvietimų, užregistruotų nuo 13 val. ar 15 val. iki 18 val., jie buvo vadinami „vakariniais“ ir į juos vykdavo tam skirtas gydytojas. Per dieną tekdavo atlikti nuo 6 iki 12 vizitų. Per visą mano darbo apylinkėje laiką iškvietimų rekordas buvo 53, tai buvo gripo epidemijos metu. Tomis dienomis poliklinikoje nedirbdavome, mums talkindavo stacionaro gydytojai ar internai. Įprastai įrašus į ambulatorines korteles darydavome ligonio namuose, tačiau esant dideliam iškvietimų skaičiui tai padaryti neįmanoma, todėl lapo pakraštyje pasižymėdavome t⁰, AKS, pulsą ir kitus sutartinius ženklus, kuriuos išmokome propedeutikos kurse. Ambulatorines korteles baigdavome pildyti namuose vakare, netgi vėlai nakčia.

Poliklinika dirbo be išeiginių dienų, todėl apylinkių terapeutai savaitgaliais budėdavo pagal sudarytą grafiką. Dirbome 4 val. poliklinikoje ir vykdavome į iškvietimus  iš viso KK aptarnaujamo rajono (Klinikų garažas skirdavo automobilį). Šeštadieniais iškvietimus registruodavo iki 17 val. Darbo dienomis pagal iškvietimą arba apylinkės terapeuto pageidavimą ligonius namuose lankydavo chirurgas, neurologas bei LOR gydytojas.

Kai kuriomis ligomis sergantieji ligoniai būdavo dispanserizuojami, dispanserinė kontrolė buvo vykdoma pagal sudarytą planą priklausomai nuo ligos. Ligoniui buvo nurodoma, kada atvykti, tačiau neatvykus kabineto seselė eidavo į namus kviesti, neradusi – palikdavo kvietimą su gydytojo darbo grafiku pašto dėžutėje (laidinius telefonus mažai kas turėjo). Dispanserizuotinų ligų sąraše buvo: aktyvus ir neaktyvus reumatas su ydomis ir be ydų, hipertoninė liga (I ir II stadijų), anemijos, nefritai, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių aterosklerozė (stenokardija, po infarktų) – šiomis ligomis sergantieji buvo stebimi kas 3 mėnesius; sergantys bronchitais, astma, lėtinėmis pneumonijomis, antacidiniais gastritais, opalige pacientai – stebimi kas 6 mėnesius. Kiekvieno apsilankymo metu ligoniui buvo atliekami visi reikalingi tyrimai, numatyti plane.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 5

 

© 2006 Visos teisės saugomos.