Gydytojų gripas neužklumpa netikėtai

2018-02-01

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. 2018 metų 3-ąją savaitę (sausio 15-21 dienomis) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atvejų 10 – čiai tūkst. gyventojų. Šių metų trečiąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 77 asmenys. Iš jų 3 - vaikai iki 2 metų, 33 asmenys 2 - 17 metų, kiti – suaugusieji. 5 asmenys hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sausio viduryje sergamumo gripu augimas buvo fiksuotas šiaurės, pietų ir vakarų Europoje.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę smarkiai išaugo visoje Lietuvoje. 4-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 22-28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 135,5 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Sudėtingiausia situacija - Alytaus, Vilniaus ir Kauno regionuose, kur sergančiųjų gripu ir ŪNKTI rodikliai - patys didžiausi.

2018 m. 4-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – 12 vaikų iki 2 metų, 89 vaikai – 2-17 metų, kiti – suaugusieji. Hospitalizuota viena nėščioji. 13 iš hospitalizuotų asmenų buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo Vilniaus apskrityje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sausio viduryje sergamumo gripu augimas buvo fiksuotas šiaurės, pietų ir vakarų Europoje.

Gripas – viena sunkiausių virusinių peršalimo ligų. Kuo ši liga pavojinga, kaip atpažįstama, ar įmanoma nuo jos apsisaugoti? Kodėl ypač saugotis reiktų nėščioms moterims, mažiems vaikams ir senoliams? Apie visa tai kalbamės su šeimos gydytoju Jonu Kasčiu.

 

Priminkite, ar gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis užsikrečiamas oro lašeliniu būdu?

Gripas yra virusinė infekcija, o tokios infekcijos, ypač sukeliančios kvėpavimo takų ligas, paprastai yra „pasigaunamos“ įkvėpus ore sklandančių ligos sukėlėjų. Kitaip sakant, gripu užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja rudenį ir žiemą, t. y. tokiu metu, kai nedaug saulės, vėsu, šalta, drėgna. Dažniausiai gripu serga vaikai ir paaugliai.

 

Kaip greitai, susirgęs gripu, ligonis jau gali užkrėsti kitus žmones?

Kai tik pradeda reikštis pirmieji gripo simptomai, galima tvirtinti, kad toks ligonis jau skleidžia į aplinką virusą, vadinasi, tampa ir pavojingojo užkrato platintoju. Pirmieji gripo simptomai yra labai panašūs į bet kuriai kitai virusinei infekcijai būdingus simptomus. Tiesa, suaugusių žmonių gripo simptomatika yra kiek kitokia nei susirgus vaikams. Suaugę žmonės nurodo gripui labiau būdingus negalavimus, kaip antai silpnumą, raumenų ir galvos skausmą, stiprų karščiavimą (kūno temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių ar dar daugiau, jau išties galima įtarti, kad užpuolė ne šiaip virusinė infekcija, o būtent gripas). Tuo tarpu vaikams pasireiškia, galima sakyti, tokie patys simptomai, kaip ir susirgus bet kuria kita, lengvesne virusine infekcija. Vaikas pradeda sloguoti, kosėti, čiaudėti – štai tada jis jau gali užkrėsti ir kitus asmenis. Juk jei pradeda varginti aukšta temperatūra, gerklės skausmas, sloga ir t. t., vadinasi, virusas jau yra patekęs į organizmą, ten pradėjęs daugintis ir sukėlęs uždegimą. O čiaudint ir kosint virusas sparčiai skleidžiamas į aplinką.

 

Gerklės skausmas vaikams – taip pat gripo požymis?

Deja, taip. Kai kalbame apie vaikus, tikrus gripo požymius net sunku įvardyti, nusakyti. Antai kai šalyje siautė pandeminis gripas, kai aiškiai žinojome, kad tai – tikrai gripas, jis reiškėsi ir kitais simptomais – raumenų skausmu, kojų skausmu vaikams. Tačiau ligos pradžioje (ypač, jei suserga vaikas) gripą atskirti nuo kitų virusinių infekcijų yra gana sudėtinga.

 

Kaip diferencijuoti gripą nuo paprasto peršalimo?

Deja, atskirti šiuos negalavimus nėra taip paprasta, kaip atrodo. Gripą tiksliausiai nustato virusologinis tyrimas, bet jis yra pakankamai brangus, todėl toli gražu ne kiekvienam susirgusiajam yra atliekamas. Paprastai šie tyrimai daromi tik į ligoninę dėl sunkesnės sveikatos būklės ar prasidėjusių rimtų komplikacijų patekusiems asmenims. Prasidėjus gripo epidemijai ir ryškėjant panašiems į gripą simptomams paprastai diagnozuojama ši liga ir virusologiniai tyrimai net neskiriami. Kartais gripo eiga būna labai staigi, komplikacijos pasireiškia per kelias dienas nuo ligos pradžios ir nepavyksta išvengti skaudžių padarinių.

 

Kada, įtarus, kad užpuolė gripo virusas, reikėtų kreiptis į gydytoją?

Gripas yra gana sunki ir rimta liga visiems gyventojams, ypač pavojinga ja susirgti tiems pacientams, kuriuos vargina lėtinės ligos. Todėl reikia ypač atidžiai stebėti vaikus, sergančius bronchų astma, cistine fibroze, kitomis lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų ligomis; suaugusiuosius, sergančius bronchitais, astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga ar lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie pacientai, rudenį – žiemą smarkiai sukarščiavę, turi būti prižiūrimi ypač atidžiai, be gydytojo čia neapsieisi. Apskritai, jei gripo epidemijos metu net ir ligoms atsparus žmogus labai karščiuoja daugiau kaip tris dienas, turėtų ilgiau nedelsti, kreiptis į gydytoją, nes gripo komplikacijos yra daug dažnesnės, nei susirgus kitomis virusinėmis infekcijomis (apie 35 proc. visų gripo atvejų).

 

Ką reiškia „aukšta temperatūra“? Vieną ligonį galbūt išgąsdins 38 laipsniai, o kitas sunerims tik temperatūrai pasiekus 41 laipsnio padalą?

Iš tiesų suaugusiam, tik kartkartėmis sukarščiuojančiam žmogui gali būti labai sunku kūno temperatūrai pakilus vos iki 38 laipsnių, o vaikai karščiavimą paprastai pakelia lengviau. Gripui būdinga labai aukšta – 39 laipsnių ir aukštesnė – temperatūra. Vaikams ji gali pakilti ir iki 40 laipsnių.

 

Kaip gripas gydomas?

Laimė, šiandien jau yra priemonių šiai pavojingai ligai gydyti. Noriu pabrėžti, jog visi pacientai, kurie serga anksčiau minėtomis lėtinėmis ligomis, įtariant gripą, turėtų būti nedelsiant pradėti gydyti. Ligoniai, nesergantys lėtinėmis ligomis, nuo gripo gydomi, kai nustatomi ryškūs šios ligos simptomai ar įtariamos komplikacijos. Šiandien gripo virusui gydyti yra sukurti ir sėkmingai vartojami du antivirusiniai vaistai. Vienas jų yra oseltamiviras (Tamiflu), dažniausiai skiriamas gripo sukeltai virusinei infekcijai įveikti. Būtent šį vaistą Pasaulio sveikatos organizacija pristato ir rekomenduoja kaip pirmaeilį vaistą nuo gripo.

 

Ar Tamiflu galima skirti ir gripu sergantiems vaikams?

Lietuvoje ir Europoje oseltamiviras (Tamiflu) skiriamas gripo gydymui suaugusiesiems ir vaikams, įskaitant išnešiotus naujagimius, ir gripo profilaktikai - suaugusiesiems ir vaikams nuo vienerių metų, jaunesniems kaip vienerių metų kūdikiams gripo profilaktikai gripo pandemijos metu. Kai 2009–2010 metais pasaulyje siautė H1N1 tipo gripo pandemija, pagal pasaulines rekomendacijas šis preparatas buvo skiriamas bet kokio amžiaus vaikams. Noriu pabrėžti, jog gydyti Tamiflu reikėtų pradėti nedelsiant, nes kuo anksčiau skiriamas preparatas, tuo geresni gydymo rezultatai. Patartina pradėti gydymą per dvi pirmąsias dienas nuo ligos simptomų pasirodymo. Tačiau, esant sunkiai būklei, rekomenduojama vaistą pradėti skirti ir trečią–ketvirtą ligos parą.

 

Kokios asmenų grupės turi didesnę riziką susirgti sunkiomis gripo formomis?

Į didesnės rizikos sąrašą patenka lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, kaip antai: lėtinėmis plaučių ligomis (bronchų astma, cistine fibroze, obstrukcine plaučių liga), širdies ir kraujagyslių ligomis (širdies ydomis, širdies nepakankamumu), kitų sistemų lėtinėmis ligomis, turintieji antsvorio. Šiems žmonėms turėtų būti kuo anksčiau skiriamas ne tik reikiamas gydymas, bet ir atliekami profilaktiniai skiepijimai nuo gripo, siekiant išvengti pavojingų ir sunkių komplikacijų.

 

Kokios galimos gripo komplikacijos?

Medicinos literatūroje rašoma, ir mes, medikai, iš kelerių pastarųjų metų patirties galime patvirtinti, kad vaikams gripas dažniausiai komplikuojasi ausų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų bakterinėmis infekcijomis. Otitas nėra pati sunkiausia komplikacija. Kur kas pavojingesni yra gripo viruso ir prisidėjusių bakterijų sukelti plaučių uždegimai, kurie atsparūs gydymui, ligoniai būna labai sunkios būklės, ne visada pavyksta juos išgelbėti. Šių komplikacijų, nors jos ir retai pasitaiko, medikai bijo labiausiai.

Mirčių nuo gripo komplikacijų statistika pasauliniu mastu turbūt taip pat neleidžia prarasti budrumo?

Pasaulyje gripu kasmet suserga 5–15 proc. visos populiacijos, iš šio skaičiaus sunkių atvejų pasitaiko apie 5 mln. atvejų, o mirčių – iki 500 tūkst. per metus. Gripas – liga, nuo kurios komplikacijų galima ir mirti. Kartais organizmo reakcija į gripą būna neadekvati, dėl to ir išsivysto sunkios komplikacijos.

 

Kaip ligoniui elgtis, kad viruso neplatintų aplinkiniams?

Susirgusieji gripu stipriai karščiuoja, todėl į darbą nevaikšto. Gydydamasis namuose ligonis turėtų būti izoliuotas, kad kuo mažiau kontaktuotų su kitais šeimos nariais. Sveiki namiškiai turėtų gerai plauti rankas – gripas gali būti perduotas ir per ligonio „apčiaudėtus“ daiktus, nosines. Kaip prevencinę priemonę galima vartoti mano jau minėtus antivirusinius vaistus Tamiflu – gerti juos vieną kartą per parą 10 dienų arba tol, kol šeimoje yra sergančių. Šį preparatą profilaktikos tikslais galima skirti suaugusiesiems ir vaikams nuo vienerių metų, jaunesniems kaip vienerių metų kūdikiams gripo profilaktikai gripo pandemijos metu.

 

O kaip nemalonios akistatos su gripu išvengti? Ar, siaučiant gripo epidemijai, tai įmanoma?

Yra žmonių, kurių imuninė sistema pakankamai atspari – jie gripu nėra sirgę nė karto gyvenime ar suserga labai retai. Tačiau yra ir tokių, kurie kasmet užsikrečia, suserga ir gana sunkiai šią ligą pakelia. Ypač tai pasakytina apie vaikus, mat jų imuninė sistema yra dar nesubrendusi, negeba su infekcija kovoti. Todėl geriausia apsauga nuo gripo, mano įsitikinimu, yra vakcina.

 

Kalbėjosi V. Grigaliūnienė

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.