HeRO jungtis – nauja hemodializės prieiga komplikuotiems pacientams

2018-06-27

Dr. Laurynas Rimševičius

VUL SK Nefrologijos centras

 

Galutinės stadijos inkstų ligos paplitimas įvairiose šalyse siekia nuo 12 iki 455 naujų atvejų per metus [1]. Tokie skirtumai susiję ir su ekonomikos būkle, ir su dializės prieinamumu. Nors geriausios ilgalaikės pacientų baigtys nustatomos po išankstinės inksto transplantacijos [2], tik maža dalis pacientų išvengia dializės. Gyvų ir mirusių donorų stygius [3], sensitizacija po ankstesnių transplantacijų [4], multimorbidiškumas ir medicininės kontraindikacijos taip pat susiję su ilgu pacientų dializės poreikiu.

 

2015 m. pasaulyje dialize gydyta daugiau nei 2,5 mln. žmonių, vyraujanti dializės rūšis buvo hemodializė – 89 proc. pacientų, tuo tarpu peritoninė dializė paskirta vos 11 proc. galutinės stadijos inkstų liga sergančiųjų [5].

Pagrindinė hemodializės prieiga ir ,,aukso standartas“ – nuosavų kraujagyslių arterioveninė fistulė, pirmiausia formuojama nedominuojančioje rankoje tarp stipininės arterijos ir galvinės venos [6], o pagrindinių baseinų prieigai rankose yra keturi: dvi riešo sritys ir dvi alkūnės duobės. Deja, ne visos arterioveninės fistulės funkcionuoja, dalis trombuojasi jau per pirmus mėnesius: po 1,5 metų pirminis jų funkcionavimas tėra 39 proc., o antrinis (po intervencijų) – 67 proc. [7]. Tai susiję su mažais kraujagyslių spindžiais, cukriniu diabetu, netinkama kaniuliacijos (hemodializės adatų įvedimo) technika. Ilgainiui išnaudojus visus baseinus, pacientams hemodializė atliekama per tunelinius centrinės venos kateterius, kurie sąlygoja infekcijas [8], venų stenozes [9] ir blogesnį pacientų išgyvenamumą [10].

 

Nauja jungtis

Hemodialize gydomiems pacientams, turintiems sunkesnę prieigą, ieškoma naujų kraujo paėmimo procedūrai galimybių (1 pav.). Viena tokių – HeRO (Hemodialysis Reliable Outflow – liet. ,,patikima hemodializės tėkmė“; Cryolife Inc company; Eden Prairie, Minesota, JAV) panaudojimas. HeRO jungtį sudaro du elementai – graftas (protezas) ir veninė nutekėjimo dalis (panaši į kateterį). Graftas sujungiamas su tos pačios pusės žasto arterija ir po oda pravedamas tuneliu. Veninis segmentas implantuojamas perkutaniškai į dešinįjį prieširdį per poraktinę ar vidinę jungo ir viršutinę tuščiąją venas, perkutaniškai priešingą galą nuvedant tuneliu grafto link. Tokiu būdu aplenkiama centrinės venos stenozė ir sukuriama kraujo tėkmė tarp žasto arterijos ir dešiniojo prieširdžio. Abu elementai sujungiami po oda titaniniu konektoriumi – taigi išorėje nėra jokio svetimkūnio, kaip centrinės venos kateterio atveju (2 pav.).

JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. Food and Drug Administration, FDA) 2008 m. patvirtino HeRO jungties naudojimą. Paskelbta nemažai tyrimų iš Šiaurės Amerikos, rodančių šios jungties veiksmingumą. Europoje HeRO jungtis registruota neseniai, tačiau gali tapti išsigelbėjimu hemodialize gydomiems pacientams, neturintiems vilties tradicinei prieigai.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.