Hiperbarinė deguonies terapija – pagalba gydant staigų neurosensorinį klausos pažeidimą

2017-05-05

Dažniausiai pasirenkamas staigaus neurosensorinio klausos pažeidimo gydymo būdas yra gliukokortikoidai, tačiau norimas gydymo rezultatas pasiekiamas ne visada. Šiame straipsnyje apžvelgiamas italų autorių perspektyvusis atsitiktinių imčių (randomizuotas) kontroliuojamasis tyrimas, kurio tikslas – įvertinti klausos pokyčius, papildomai taikant hiperbarinę deguonies terapiją (HBO) staigaus neurosensorinio klausos pažeidimo (SNSKP), atsparaus gydymui gliukokortikoidais, atvejais, rezultatus lyginant su pacientais, negavusiais šio papildomo gydymo. Tyrimo duomenys atskleidė, kad ženklesnio klausos pagerėjimo buvo pasiekta tiems pacientams, kurių pradinis klausos pažeidimo lygmuo buvo didesnis, nepaisant gydymo pradžios laiko. HBO gali ženkliai pagerinti toninės slenkstinės audiogramos klausos slenksčius pacientams, patyrusiems SNSKP, kuriems gydymas gliukokortikoidais nebuvo efektyvus per pirmas 4 savaites nuo susirgimo pradžios. 

 

Staigus neurosensorinis klausos pažeidimas (SNSKP) apibrėžiamas klausos sumažėjimu daugiau nei 30 dB trijuose gretimuose dažniuose ir atsiradęs per 3 dienas. Nustatomas 5–20 atvejų 100 tūkst. gyventojų [1]. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, ligos paplitimas dažnėja, ypač tarp vyresnių žmonių [2]. Kai kurie autoriai nurodo 160 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir siūlo ligos nebevadinti reta [3]. Be to, ligos dažnis yra nepakankamai įvertinamas, nes didelė dalis pacientų pasveiksta savaime ir pagalbos į medikus nesikreipia. Savaime pasveiksta apie 45–65 proc. ligonių [4]. Natūrali ligos eiga yra labai įvairi, o tai lemia įvairialypė ligos patogenezė (virusinė infekcija, kraujagyslių okliuzija, labirinto membranų plyšimai, imuninės reakcijos ar nenormalus ląstelių atsakas į stresą) [5, 6].

Šiai ligai gydyti pasiūlyta daugybė gydymo metodų. Klinikinėje praktikoje dažniausiai vartojami gliukokortikoidai [7]: geriamieji, į veną ar intrabūgninėmis injekcijomis. Vaisto koncentraciją vidinėje ausyje lemia vaisto dozė ir skyrimo būdas, todėl populiarėja intrabūgninės injekcijos, padedančios pasiekti didesnę vietinę vaisto koncentraciją ir sumažinti sisteminį šalutinį poveikį [10]. Nors gydymas steroidais pradedamas nedelsiant, norimas rezultatas pasiekiamas ne visada. Apie 40 proc. atvejų sisteminis gydymas steroidais nėra visiškai veiksmingas [9]. Pastovus klausos netekimas yra ryški pasekmė, todėl buvo pasiūlyti papildomi gydymo metodai – intrabūgniniai gliukokortikoidai [11], hiperbarinė deguonies terapija [12] ar plazmaferezė [13].

Hiperbarinė deguonies terapija (HBO) yra svarbi, kadangi SNSKP patogenezėje hipoksija yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis sraigės išemiją ir stipriai paveikiantis sraigės funkcijas. Išemija sukelia hipoksijos skatinamų genų, kurie yra atsakingi už ūminį ir lėtinį mikrocirkuliacijos sutrikimą, transkripciją [14]. Nepaisant daugybės HBO, kaip pradinio gydymo būdo, tyrimų, yra tik keletas HBO, kaip pagalbinio gydymo metodo, perspektyviųjų tyrimų [15-17] ir visai nėra tyrimų, atliktų su kontroline grupe, esant ūminei SNSKP stadijai. M. Pezzoli ir bendr. tyrimo tikslas – įvertinti klausos pokyčius, papildomai taikant HBO esant staigiam neurosensoriniam klausos pažeidimui, atspariam gydymui gliukokortikoidais, rezultatus lyginant su pacientais, negavusiais šio papildomo gydymo.

 

Metodika

168 pacientai buvo gydyti dėl staigaus neurosensorinio klausos pažeidimo. Įvertinta visų pacientų ligos anamnezė, atliktas visas otorinolaringologinis ištyrimas, toninės slenkstinės audiogramos ir galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). 33 pacientai neįtraukti į tyrimą dėl šių priežasčių: ligos pradžia ankstesnė nei 30 dienų, klausos pablogėjimas mažesnis nei 30 dB trijuose gretimuose dažniuose, banguojantis klausos pablogėjimas ar nustatyta akustinė neurinoma. Likę 135 pacientai 6 dienas buvo gydyti gliukokortikoidais (betametazonu 4 mg į veną) ir osmosiniais diuretikais (manitoliu 18 proc. 250 ml į veną). Po pagrindinio gydymo steroidais pacientams buvo atliekamos toninės slenkstinės audiogramos gydymo efektyvumui įvertinti. Klausos slenksčių vidurkis skaičiuotas iš 0,25 kHz, 0,5 kHz, 1,0 kHz, 2,0 kHz, 3,0 kHz, 4,0 kHz, 6,0 kHz, ir 8,0 kHz dažnių. Klausos pokytis vertintas klausos slenksčių skirtumu prieš ir po gydymo. Jei gydymo pabaigoje klausa pablogėjo, nepakito ar vidutinis klausos pagerėjimas buvo  ≤10 dB, tokie pacientai buvo laikomi nepasveikusiais ir toliau gydomi geriamaisiais gliukokortikoidais (deksametazonu 25 mg per dieną) 7 dienas. Visiems šiems pacientams, neturintiems kontraindikacijų (negydytas pneumotoraksas, nekontroliuojami traukuliai, sunki obstrukcinė plaučių liga), buvo pasiūlytas gydymo HBO kursas. Pacientai, kurie galėjo būti gydomi HBO kursu, bet atsisakė šio gydymo, priskirti kontrolinei grupei. HBO terapija buvo atliekama 15 dienų kasdien, dvylikos vietų kameroje (Modelio tipas: Zyron-12. Hipertech®, Stambulas, Turkija) pagal protokolą: 12 minučių kompresijos laikas, 30 min. kvėpavimas grynu O2 2,5 ATA (absoliutinės atmosferos) slėgyje, 3 min. kvėpavimas aplinkos oru, 30 min. kvėpavimas grynu O2 2,5 ATA slėgyje, 15 min. dekompresijos laikas.

Liekamoji klausa po pagrindinio gydymo buvo suskirstyta į laipsnius: lengvas klausos netekimas (≤40 dB), vidutinis klausos netekimas (41–70 dB), sunkus klausos netekimas (71–90 dB) ir visiškas klausos netekimas (≥91 dB). Pagal klausos pagerėjimo lygmenis pacientai suskirstyti į keturias grupes: visiškas (klausa pagerėjo iki sveikosios ausies klausos lygio), geras (klausa pagerėjo iki ≥15 dB sveikos ausies klausos atžvilgiu), patenkinamas (klausa pagerėjo 15–10 dB sveikos ausies klausos atžvilgiu), blogas (klausa pablogėjo, nepakito ar pagerėjo

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2016 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.