Hipertenzija vyresniame amžiuje: tinkamiausio gydymo parinkimas

2017-06-14

Vyresnio amžiaus  žmonių arterinė hipertenzija turi ypatumų: ji dažniau būna sistolinė (izoliuota ar vyraujant sistolinei), dažniau variabili, susijusi su gretutinėmis ligomis (pirmiausia su 2 tipo cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, ateroskleroze, išemine širdies ir smegenų kraujagyslių liga), todėl sunkiau valdoma, be to, vyresnio amžiaus pacientai blogiau toleruoja kai kuriuos antihipertenzinius vaistus, todėl sunkiau parinkti gydymą. Dėl šių priežasčių vyresnio amžiaus žmonių arterinės hipertenzijos gydymas neretai tampa iššūkiu ir gydytojui, ir pačiam pacientui.

 

Hipertenzijos ypatumai

Vyresnio amžiaus žmonių arterinė hipertenzija (AH) įvairiais aspektais analizuota daugelyje tyrimų, vienas naujausių – SPRINT (angl. Systolic blood Pressure INtervention Trial), kurio vienas iš tikslų buvo vyresnio amžiaus žmonių izoliuotos hipertenzijos farmakologinio gydymo ypatumams išaiškinti.

Nepaisant izoliuotos arterinės hipertenzijos (iAH) temai skirtų daugybės metaanalizių, šią AH formą gaubia daug neaiškumų, pavyzdžiui, ekspertai nesutaria:

  • kokiam kraujospūdžio dydžiui esant reikėtų pradėti gydyti iAH;
  •  koks turėtų būti siektinas tikslinis kraujospūdis gydant iAH. 

Visi vieningai pripažįsta, kad gydant iAH:

  • dažniausiai prireikia vaistų derinio;
  • vaistas (ar vaistai) turi būti ne tik veiksmingas, bet ir saugus, gerai toleruojamas.

 

NEHIS tyrimas

G. Grassi ir bendr. atliko klinikinį atsitiktinių imčių daugiacentrį dvigubai aklą aktyviai kontroliuojamą 12 savaičių trukmės paralelinių grupių tyrimą, kuriame palygino dviejų antihipertenzinių derinių (nebivololio ir hidrochlortiazido bei irbesartano ir hidrochlortiazido) veiksmingumą gydant iAH. Abiejų derinių veiksmingumas, saugumas bei toleravimas buvo įvertinami gydytojo kabinete (kabinetinis kraujospūdis) ir ambulatorinėmis namų sąlygomis. Tyrime dalyvavo 122 vyresni nei 60 m. iAH sergantys pacientai iš 13 klinikinių centrų Belgijoje ir Olandijoje. Pacientų sistolinis kraujospūdis (sAKS) buvo 140 mm Hg arba didesnis, o diastolinis kraujospūdis (dAKS)

Atsitiktinės atrankos principu suskirstyti į 2 grupes tyrimo dalyviai 1 kartą per dieną vartojo vieną iš šių dviejų derinių:

  • 5 mg nebivololio/12,5 mg hidrochlortiazido arba
  • 150 mg irbesartano/12,5 mg hidrochlortiazido.

 

Iki tyrimo daugelis pacientų vartojo kokių nors antihipertenzinių vaistų, dažniausiai AKF inhibitorių arba kalcio kanalų blokatorių, mažesnė dalis – tiazidinių diuretikų ar sartanų. Apie 20 proc. tyrimo dalyvių iki tol nebuvo vartoję jokių antihipertenzinių vaistų.

Tyrimas parodė, kad po 12 sav. nebivololio/hidrochlortiazido derinį vartojusių pacientų kabinetinis sAKS sumažėjo reikšmingai labiau nei irbesartano/hidrochlortiazido vartojusių pacientų (atitinkamai: - 25,8 ± 12 vs – 21,2 ± 14 mm Hg).

dAKS sumažėjimas nebivololio/hidrochlortiazido ir irbesartano/hidrochlortiazido grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi 2, 4 ir 8 tyrimo savaites, bet po 12 savaičių abiejose tiriamųjų grupėse dAKS sumažėjo panašiai vienodai. Kaip ir prognozuota, širdies susitraukimų dažnis reikšmingai sumažėjo nebivololio/hidrochlortiazido deriniu gydytiems pacientams, o irbesartano/hidrochlortiazido grupėje nepasikeitė.

Antihipertenzinis terapinis atsakas nebivololio/hidrochlortiazido ir irbesartano/hidrochlortiazido grupėse buvo panašus: atitinkamai 98,4 ir 96,7 proc. Abu lyginti antihipertenziniai deriniai veiksmingai mažino dienos, nakties ir 24 val. ambulatorinį sAKS ir dAKS.

Pacientų, kuriems normalizavosi 24 val. ambulatorinis kraujospūdis, buvo daugiau nebivololio/hidrochlortiazido vartojusių asmenų grupėje lyginant su vartojusiais irbesartano/hidrochlortiazido derinį (atitinkamai 82,0 vs 68,9 proc.) (pav.). Nebivololio/hidrochlortiazido derinys labiau nei irbesartano/hidrochlortiazido sumažino dienos ir 24 val. sAKS ir dAKS variabilumą, tačiau pagal įtaką nakties kraujospūdžio variabilumui abu deriniai nesiskyrė. Nebivololio/hidrochlortiazido derinys reikšmingai sumažino dienos, nakties ir 24 val. širdies susitraukimų dažnį, o irbesartano/hidrochlortiazido deriniu gydytų pacientų širdies susitraukimų dažnis beveik nepasikeitė.

Abiejų antihipertenzinių derinių vartojamumas buvo labai geras, artimas 100 proc.). Abu vaistų derinius tyrimo dalyviai toleravo panašiai vienodai gerai, šalutinių nepageidaujamų poveikių dažnis nebivololio/hidrochlortiazido ir irbesartano/hidrochlortiazido vartojusiųjų grupėse statistiškai nesiskyrė. Nė vienas abiejų grupių pacientas nenutraukė gydymo dėl nepageidaujamų šalutinių poveikių.

Šis tyrimas dar kartą įrodė, kad nebivololio/hidrochlortiazido ir irbesartano/hidrochlortiazido deriniai, vartojami vieną kartą per dieną, veiksmingai sumažino padidėjusį kraujospūdį ir pasižymėjo geru efektyvumo/saugumo santykiu (koeficientu). Nustatyta, kad nebivololio/hidrochlortiazido derinys kabinetinį sAKS sumažino netgi labiau lyginant su irbesartano/hidrochlortiazido deriniu. Nebivololio/hidrochlortiazido derinys 4-ą ir 8-ą savaitę dAKS sumažino labiau nei irbesartano/hidrochlortiazido derinys, tačiau dAKS 12 savaitę abiejose tiriamųjų grupėse statistiškai nesiskyrė.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 3

 

© 2006 Visos teisės saugomos.