Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 27 dienos, sugriežtinta tvarka dėl apsauginių kaukių dėvėjimo. Nuo penktadienio visiems be išimties, einantiems į viešą erdvę, jas dėvėti tampa privaloma.

Ilgalaikis plaučių embolijos gydymas ir šios ligos pasikartojimo profilaktika

2020-03-20

Ūmios plaučių embolijos (PE) gydymo tikslas yra gydyti ūmų ligos epizodą ir kuo ilgiau apsaugoti nuo venų tromboembolijos pasikartojimo. Dauguma atliktų atsitiktinių imčių tyrimų, kurių tikslas yra vertinti ilgalaikį gydymą antikoaguliantais venų tromboembolijos pasikartojimo rizikai, įtraukia pacientus, sergančius giliųjų venų tromboze su ar be PE. Tik dviejų tyrimų pagrindinis subjektas buvo pacientai, sergantys būtent PE. Venų tromboembolijos pasikartojimo dažnis nepriklauso nuo pirmojo klinikinės išraiškos įvykio (PE ar giliųjų venų trombozė). Vis dėlto, pacientams, sirgusiems PE, venų tromboembolija dažniau pasikartoja kaip PE, o pacientams, sirgusiems giliųjų venų tromboze – kaip giliųjų venų trombozė. Taigi, mirštamumas nuo pasikartojusios venų tromboembolijos yra du kartus didesnis anksčiau sirgusiems PE nei pacientams, sirgusiems giliųjų venų tromboze.

 

Landmark klinikiniai tyrimai vertino įvairios trukmės gydymo vitamino K antagonistais efektyvumą ir venų tromboembolijos pasikartojimo riziką. Šių tyrimų rezultatai ir išvados atskleidė, kad pacientai, sergantys PE, turėtų būti gydomi antikoaguliantais 3 mėn. ar ilgiau. Po gydymo antikoaguliantais nutraukimo venų tromboembolijos pasikartojimo rizika buvo panaši nepriklausomai nuo šių vaistų vartojimo trukmės (3-6 mėn., palyginus su 12-24 mėn.), ilgalaikis gydymas antikoaguliantais sumažino venų tromboembolijos riziką ≤90 proc., tačiau buvo susijęs su kraujavimo rizika.

Gydymas geriamaisiais antikoaguliantais labai efektyvus venų tromboembolijos profilaktikai, tačiau nutraukus gydymą šios ligos pasikartojimo rizika nesumažėja. Be to, vartojant antikoaguliantus didėja kraujavimo rizika. Todėl labai svarbu parinkti tinkamiausią vaistą ir vartojimo trukmę konkrečiam pacientui tam, kad būtų užtikrintas teigiamas naudos ir žalos santykis. Paciento įtraukimas į šį sprendimą – labai svarbus.

Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti PE ilgalaikio gydymo rekomendacijas, pateiktas 2019 m. Europos kardiologų draugijos ūmios plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairėse, parengtose bendradarbiaujant su Europos respiratologų draugija.

 

Venų tromboembolijos pasikartojimo rizikos įvertinimas

 

Venų tromboembolijos pasikartojimo rizika po gydymo nutraukimo yra susijusi su pirmojo PE epizodo požymiais.

Tyrimo metu buvo stebimi pacientai po pirmojo ūmaus PE epizodo. Rezultatai parodė, kad nutraukus gydymą, PE pasikartojimo dažnis buvo 2,5 proc. per metus ir buvo susijęs su laikinais rizikos veiksniais, o PE pasikartojimo dažnis 4,5 proc. per metus buvo būdingas pacientams, kurie sirgo PE, bet nesirgo onkologine liga, trombofilija ar jiems nebuvo kito laikino rizikos veiksnio.

Panašius rezultatus atskleidė ir kiti prospektyviniai tyrimai, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys giliųjų venų tromboze. Taigi, remiantis klinikiniais tyrimais, kurie analizavo venų tromboembolijos antrinę profilaktiką, pacientai skirstomi į grupes pagal venų tromboembolijos pasikartojimo riziką po gydymo antikoaguliantais nutraukimo: a) pacientai, kuriems PE greičiausiai sukėlė laikinas ar grįžtamas rizikos veiksnys, dažniausiai trauma ar didelės apimties chirurginis gydymas; b) pacientai, kuriems PE epizodas gali būti iš dalies paaiškintas nedideliu laikinu ar grįžtamu rizikos veiksniu, arba kita, ne su onkologine liga susijusi trombozės rizika; c) pacientai, kuriems PE atsirado be jokio identifikuojamo rizikos veiksnio; d) pacientai, kuriems pasireiškė vienas ar daugiau venų tromboembolijos epizodas, ir turintys didelį nuolatinį trombozės rizikos veiksnį, pvz., antifosfolipidinį sindromą; e) pacientai, sergantys aktyvia onkologine liga.

1 lentelėje pateikti laikinų/ grįžtamų ir nuolatinių venų tromboembolijos rizikos veiksnių pavyzdžiai, suklasifikuoti pagal ilgalaikę šios ligos pasikartojimo riziką.

Venų tromboembolijos pasikartojimo rizikos po ūmios PE įvertinimas (nesant rizikos veiksnių) yra kompleksinis. Pacientams, kurie serga paveldimomis trombofilijos formomis, ypač tiems, kuriems patvirtintas antitrombino, baltymo C ar baltymo S trūkumas, ir pacientams su homozigotinėmis faktoriaus V arba protrombino G20210A mutacijomis, reiktų svarstyti apie neribotą gydymo antikoaguliantais skyrimą po pirmo PE epizodo. Todėl reiktų svarstyti apie ištyrimą dėl trombofilijos (įskaitant antifosfolipidinių antikūnų ir lupus antikoagulianto įvertinimą) pacientams, kuriems venų tromboembolija pasireiškė dar esant jauno amžiaus (pvz., iki 50 m.) ir nesant identifikuojamų rizikos veiksnių. Įtarimą dar labiau sustiprina šeiminė venų tromboembolijos anamnezė.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 8.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.