Kada išmoksime įvertinti Europos Sąjungos prasmę?

2017-05-31

Sveikatos apsaugos reforma mūsų šalyje vyksta jau ne vienerius metus. Naujoji valdžia pristatė savo veiklos prioritetus, ieškoma naujų galimybių, siekiant užtikrinti visavertę sveikatos priežiūros paslaugą kiekvienam gyventojui, sprendžiama daugybė kitų, su sveikatos apsauga susijusių klausimų... Apie tai mūsų visuomenė informuojama nuolat, tačiau gerokai mažiau žinių ji gauna apie tai, kaip formuojama bendra Europos Sąjungos šalių sveikatos apsaugos politika, kokioms aktualijoms šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys, kaip šiame kontekste atrodo mūsų valstybė ir t. t. Todėl plačiau padiskutuoti šiais klausimais ir išsakyti savo mintis paprašėme Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungos sveikatos apsaugos atašė Giedrę Medžiaušaitę.

 

Jūsų, kaip Sveikatos atašė, pareigybių sąrašas gana ilgas... Konkrečiai tariant, Jūs koordinuojate bei padedate įgyvendinti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai priskirtų valstybės valdymo funkcijų bei valstybės politikos, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu ir Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (ES), vykdymą. Kokius svarbiausius šios veiklos aspektus galėtumėte išskirti?

Šioje situacijoje norėčiau pacituoti Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorės J. Neliupšienės žodžius, pasakytus Vyriausybės ES komisijos (toliau – VESK) narių vizito Briuselyje metu: „Per 60 metų Europos Sąjunga, o Lietuva – per 12 metų taip priprato prie atvirų sienų, studijų ir darbo galimybių visoje Europoje, kad net nebepastebime ir neįvertiname, kas būtų, jei ES nebūtų. Todėl reikia dirbti kartu ir užtikrinti, kad visa tai išliktų.“ Manau, tai pamatinė žinia, kuria turime vadovautis visose savo veiklose.

Atstovavimas Lietuvai – tai pozicijų derinimas, aktyvus reagavimas į išsakomas pastabas, nuolatinis kompromisų ieškojimas. Didelę reikšmę turi neformalus dialogas su kitų valstybių narių sveikatos atašė. Tenka glaudžiai bendradarbiauti su sostine, todėl labai reikalingi geri kontaktai su vietos ekspertais, jų indėlis atašė veikloje užima labai svarbią vietą.

 

Kaip galėtumėte apibendrinti ES šalių sveikatos apsaugos politiką? Kokie klausimai išlieka aktualiausi, kokios sveikatos problemos kamuoja ES šalių gyventojus ir kaip atrodo Lietuvos sveikatos apsaugos politika bei situacija bendrame ES kontekste? Ar Lietuvos gyventojai turėtų sunerimti, ar, atvirkščiai, – galite nuraminti, kad gaunama sveikatos apsauga yra pakankamai aukšto lygio ir visiems prieinama?

Europos Sąjungos sistema veikia valstybių narių pirmininkavimo rotacine tvarka principu. Esame 28 (netrukus 27) valstybės su skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis, tradicijomis ir skirtingais išsivystymo lygiais, todėl ir problemos būna skirtingos. Neįmanoma sutarti dėl visko, tačiau tai netrukdo susitarti dėl pamatinių dalykų.

Pirmininkavimo metu kiekviena valstybė narė turi galimybę iškelti jai svarbius klausimus. Šiuo metu pirmininkaujanti Malta sveikatos srityje didelį dėmesį skiria Vaikų nutukimui; pastangų kovojant su ŽIV/AIDS stiprinimui; Struktūriniam bendradarbiavimui – prieinamumui prie inovatyvių technologijų retų ligų gydymui gerinti bei medicinos specialistų mobilumui, etiškam mažųjų šalių atžvilgiu sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimui ir prieinamumui prie specializuotų paslaugų didinimui.

Artėjančio Estijos pirmininkavimo prioritetuose siūloma stiprinti atvirą ir inovatyvią Europos ekonomiką, didinti ES saugumą ir apsaugą, skatinti laisvą duomenų judėjimą. Siekiant užtikrinti laisvą elektroninių duomenų, susijusių su sveikata, judėjimą, daug dėmesio bus skiriama e.sveikatos projektams. Taip pat Lietuvai svarbus veiksnys yra tai, kad Estija sieks atnaujinti alkoholio strategiją. 

Tačiau reikėtų pažymėti, kad ypač svarbus klausimas lieka Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Bus vedamos derybos su Jungtine Karalyste. Šiose derybose Sąjunga veiks vieningai ir saugos savo interesus. Pirmas prioritetas – kuo labiau sumažinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo kilusį netikrumą ES piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms. Sveikatos srityje aktualiausi klausimai: piliečių teisės, kylančios iš socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Reikia išsaugoti asmenų, persikėlusių gyventi į Jungtinę Karalystę, sveikatos priežiūros garantijas. Lietuvai aktualus Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo taikymas, nes Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie gauna sveikatos paslaugas Lietuvoje ir už jas sumoka individuliai, šios išlaidos yra kompensuojamos iš Jungtinės Karalystės biudžeto. Lietuvai, kaip ir kitoms mažosioms valstybėms narėms, labai aktualus medicinos specialistų kvalifikacijos pripažinimas. Lietuva rezervuotai žiūri į Jungtinės Karalystės Vyriausybės svarstymus atleisti tam tikros kvalifikacijos ES piliečius nuo bendrų migracijos taisyklių, nes tai paskatintų jau ir taip trūkstamų Lietuvoje kvalifikuotų ekspertų emigraciją.

Galime pasidžiaugti, kad labai gerų atsiliepimų tiek iš Europos Komisijos, tiek iš valstybių narių sulaukėme po Vilniuje organizuotos Trečiosios referencinių centrų tinklų konferencijos, tai rodo, kaip aukštai vertinama Lietuvos sveikatos apsauga.

 

Vienas opiausių skaudulių, kurį kelia mūsų šalies visuomenė ir to negali paneigti sveikatos apsaugos politikai, – labai brangūs vaistai. Kaip manote, kas galėtų „sušvelninti“ šią problemą? Kiek įmanoma tai padaryti per ES politikos gaires ir asmeniškai Jūsų įdirbio dėka? Ar tai pernelyg globalus klausimas, kurį gali išspręsti tik aukščiausi mūsų šalies sveikatos apsaugos politikos pareigūnai?

Vaistų kainų problema egzistuoja beveik viename trečdalyje visų valstybių narių. Todėl Malta kaip vieną iš pirmininkavimo prioritetų siūlo priimti Tarybos išvadas dėl struktūrinio sveikatos sistemų bendradarbiavimo, kuris parengtas tęsiant diskusijas, pradėtas ES Tarybos 2016 m. birželio 17 d. priimtų išvadų dėl ES ir jos valstybių narių farmacijos sistemų balanso stiprinimo pagrindu, taip pat atsižvelgiant į 2017 m. kovo 20 d. neformaliame valstybių narių sveikatos ministrų susitikime vykusias diskusijas.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 4

Nuotr. - atašė G. Medžiaušaitė

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.