Kaip tobulinti psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimą?

2018-05-15

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktam įstatymų pakeitimo projektui, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas vykdyti psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visiems žmonėms vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bei psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teises.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu įstatymais nereguliuojama visuomenės psichikos sveikatos priežiūra, priverstinio gydymo, priverčiamųjų medicinos priemonių, fizinio suvaržymo priemonių, vaizdo stebėjimo taikymas. Visa tai neužtikrina tinkamos psichikos ir elgesio sutikrinimų turinčių asmenų teisių apsaugos. Tad šią situaciją yra būtina pakeiti, jeigu norime gyventi sveikoje ir savo žmonėmis besirūpinančioje valstybėje.

„Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos ligų prevencija turi būti pripažinta visuomenės sveikatos prioritetu. Siekiant gerų rezultatų psichikos sutrikimų prevencijos bei visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo srityse, vykdant visuomenės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas turi būti sukurtas toks teisinis reglamentavimas, kuris nustatytų priemonių visumą, sudarančią prielaidas ir sąlygas šį tikslą pasiekti“, – sako ministras A. Veryga.

SAM pateiktu projektu detalizuotos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisės ir jų suvaržymo sąlygos bei suderintos su Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taip pat nustatyti psichikos sveikatos priežiūros principai, visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindai, bei nustatytos priverstinio gydymo, pagrindinės fizinio suvaržymo priemonių taikymo, vaizdo stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose teikimo sąlygos.  

Jeigu projektui bus pritarta, ateityje psichikos ir elgesio sutrikimų turintys asmenys geriau žinos apie savo teises, galimybes gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (tiek prevencines, tiek gydymo), bus užtikrintas pacientų ir jų artimųjų teisinės padėties aiškumas ir tikrumas, taip pat teisinis aiškumas ir saugumas taikant asmenų laisvę ribojančias priemones.

Esminiai siūlymai:

  • Suvienodinti pacientų atstovavimo reglamentavimą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimu – nurodyti, kad reikalingas abiejų tėvų sutikimas dėl nepilnamečio hospitalizavimo.
  • Numatyti fizinio suvaržymo priemonių taikymo pagrindines sąlygas.
  • Nustatyti, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo galimas iki 3 dienų (šiuo metu Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme tai nėra nurodyta), o į teismą reikia kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios.
  • Detaliai nurodytos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų (įskaitant padariusius nusikalstamą veiką) teisės ir jų suvaržymo pagrindai atsisakant įstatymuose įtvirtintų nuostatų kartojimo.
  • Reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
  • Numatyti visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo priemonių tikslai
  • Įtvirtintas kompleksinis (komandinis) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis.
  • Panaikinti nuostatas dėl narkologinės įskaitos.

SAM Ryšiai su visuomene

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.