Kardiologų noras neatsilikti nuo pažangos išlieka...

2017-06-09

Širdies nepakankamumas yra gyvybei pavojinga būklė, labai aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu. Dėl sparčiai augančio paplitimo ji net vadinama šių laikų epidemija. Siekiant gerinti sergančiųjų šia liga gydymo kokybę bei tokių ligonių priežiūros prieinamumą, buvo priimtas nutarimas dėl specializuotos gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos. Apie tai, kaip sekasi vykdyti šią programą, ir apie kitus klausimus, susijusius su širdies nepakankamumo diagnostikos, gydymo bei pacientų priežiūros aktualijomis, kalbamės su Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadove, VUL SK Kardiologijos ir angiologijos centro vyresniąja gydytoja kardiologe, VU MF profesore Jelena Čelutkiene.

 

Kaip galėtumėte apibrėžti bendrą sergančiųjų širdies nepakankamumu situaciją Lietuvoje? Kokias šios ligos stabilizavimo bei paplitimo pastarojo meto tendencijas galėtumėte išskirti?

Tendencijos labai nesikeičia. Situaciją galima apibūdinti įvairiais rodikliais: diagnozės nustatymu, mirtingumu, hospitalizavimų dažniu, specializuota pacientų priežiūra, gydymo prieinamumu ir kt. Aišku viena, kad situacija nėra džiuginanti. Neturime tikrų duomenų apie tai, kiek pacientų Lietuvoje miršta nuo širdies nepakankamumo (ŠN). Kai kreipėmės prašydami pateikti tokius duomenis, gavome atsakymą, kad Lietuvoje, kitaip nei visame pasaulyje, nuo šios ligos beveik nemirštama. Taip yra dėl to, kad nurodomos pirminės ligos, kaip mirštamumo, priežastys, o ne galutinė, baigties stadija, kai daugelis kardiologinių ligų baigiasi ŠN. Lietuvoje nėra apskaitos, nėra ŠN registro, kuris padėtų tiksliai sužinoti, kiek žmonių miršta nuo ŠN. Nors jau ne vienerius metus rengiame ŠN dienai skirtus renginius, kuriuose aktyviai keliame šį klausimą, mūsų šalies valstybinės institucijos kol kas neskiria reikiamo dėmesio siekiant išaiškinti šį rodiklį.

Beje, prieš metus iš Lietuvos higienos instituto gavome atsakymą, kad tokių rodiklių pateikti neįmanoma – esą reikia naujai išmokti koduoti mirties priežastis ir kol kas galima nustatyti mirštamumą tik nuo išeminės širdies ligos. Mes, ŠN gydymo specialistai, manome, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) dažnai miršta būtent dėl ŠN, ir šis rodiklis yra didelis. Mūsų atliktos ūminio ŠN stebėsenos tyrimo duomenys patvirtina, kad per metus miršta apie 30 proc. pacientų, kurie buvo hospitalizuoti dėl ūminio dusulio ir paūmėjusio širdies nepakankamumo. ŠN yra sunkiausia iš visų ŠKL. Higienos instituto duomenimis, ŠN serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Negalėtume teigti, kad sergamumas ŠN mažėja.

Taip pat mums yra žinoma, kad maždaug penktadalis visų sergančiųjų bent kartą per metus hospitalizuojami, o kiti – ir ne vieną sykį. Pacientų hospitalizavimo mastai yra išties dideli. Paprastai tai vertinama kaip blogos prognozės rodiklis, nes į ligoninę patenka labai sunkūs ligoniai.

Džiugu, kad ŠN sergantiems pacientams pradėta taikyti specializuota ambulatorinė paslauga, deja, ji vystoma vangiai. Per metus ši paslauga pradėta teikti tik 5 medicinos įstaigose, nors buvo numatyta Lietuvoje įsteigti iš viso 29 ŠN kabinetus. Šis projektas buvo pradėtas labai entuziastingai, bet apmaudu, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jo toliau nevysto ir neskiria reikiamo dėmesio. Minėta paslauga juk ir buvo sumanyta tam, kad padėtų sumažinti ŠN naštą, t. y. suvaldytų sergamumo ŠN situaciją, mažintų hospitalizavimo dažnį ir gerintų ligonių prognozę. 

Iš literatūroje pateikiamų duomenų ir kitų užsienio šalių patirties žinoma, kad viena iš priemonių, nereikalaujanti didelių investicijų (nereikia nei naujų vaistų, nei naujos aparatūros) – būtent didesnis medicininis dėmesys pacientui, jo mokymui bei daugiadisciplinė specialistų komanda. Manau, kad dar nėra išnaudoti dideli optimalios ŠN sergančių pacientų priežiūros rezervai, nes kol kas ši paslauga teikiama mažumai Vilniaus, Kauno ir Alytaus gyventojų.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 4

Nuotr. - profesorė J. Čelutkienė

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.