Kaune - moderni operacija neatveriant krūtinės ląstos

2018-02-01

Moderniųjų technologijų diegimas, nuolatinis tobulėjimas ir dalijimasis patirtimi su pasaulinio masto moksliniais centrais Kauno klinikų pacientams užtikrina pažangias gydymo galimybes, o gydytojams – modernias darbo sąlygas. Pirmoji pasaulyje tokio tipo operacija – peršlauninis Cardiovalve tipo biologinio mitralinio vožtuvo protezavimas neatveriant krūtinės ląstos – įvykusi Kauno klinikose, yra pasaulinės reikšmės naujovė gydant didelės rizikos pacientus, kuriems nustatytas didelis mitralinio vožtuvo nesandarumas, o ligoninei tokia operacija lemia tarptautinį pripažinimą.

„Pirmoji tokio tipo operacija pasaulyje – peršlauninis Cardiovalve tipo biologinio mitralinio vožtuvo implantavimas – ypatingas gydytojų komandos pasiekimas, leidžiantis didžiuotis mūsų specialistų darbu, jų siekiu tobulėti semiantis patirties ir diegiant pažangias technologijas bei gydymo metodus. Tai dar kartą įrodo, kad esame lyderiaujantis centras pasauliniu lygmeniu, kuriame pacientams galime pasiūlyti pačius inovatyviausius sprendimus. Perkateterinis mitralinio vožtuvo implantavimas yra puiki alternatyva pacientams, sergantiems dideliu mitralinio vožtuvo nesandarumu, kurie yra didelės rizikos grupėje chirurginei mitralinio vožruvo korekcijai atlikti, ar kurių mitralinio vožtuvo anatomija nėra palanki chirurginei procedūrai. Ši kardiologijos sritis yra sparčiai besivystanti, nors jos progresas žymiai lėtesnis nei perkateterinių aortos vožtuvų, kurie yra jau priimta gydymo strategija didelės rizikos pacientams, sergantiems didele aortos vožtuvo stenoze. Nepaisant technologinių sunkumų, anatominių ir klinikinių apribojimų, per pastaruosius metus įvyko progresas ir buvo pagaminti tinkami protezai“, – apie išskirtinį pasiekimą kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Operacija atlikta 2017 m. gruodžio 6 dieną Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pacientui, kuris prieš operaciją skundėsi dusuliu, mažėjančiu fizinio krūvio toleravimu, oro trūkumu net ir ramybės būsenoje, greitu nuovargiu ir skausmu krūtinėje. „Tai svarbus proveržis gydant pacientus, kuriems yra diagnozuotas didelis mitralinio vožtuvo nesandarumas. Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tokie pacientai buvo gydomi atliekant didelės rizikos operacijas, atveriant krūtinės ląstą arba taikant medikamentinį gydymą. Tačiau pirmasis pasirinkimas yra susijęs su didelėmis rizikomis, todėl retai gali būti geriausiu pasirinkimu vyresnio amžiaus pacientams, o medikamentinis gydymas šiuo atveju nėra efektyvus. Dėl to vyresniojo amžiaus pacientams efektyvių gydymo galimybių pasiūlyti negalėjome – dažniausiai liga sparčiai progresuodavo, o vaistai tik palengvindavo simptomus“, – pasakojo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis.

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika nuo 2017 metų dalyvauja Cardiovalve tyrime, skirtame didelės rizikos pacientams, sergantiems didelio mitralinio vožtuvo nesandarumu. Šio tyrimo metu vykusių tyrinėjimų bei bandymų dėka ir įvykdyta pastaroji operacija. Siekiant užtikrinti operacijos sėkmę, iš pradžių visa jos eiga buvo kelis kartus atkartota virtualiai. „Naudojant specialią programinę įrangą atliekama procedūros vizualizacija, kurios metu mitralinio vožtuvo protezas pozicionuojamas paciento kompiuterinės tomografijos vaizduose. Taip pat buvo vertinamas rizikos operacijai laipsnis, atsižvelgiama į protezo dydį, širdies echokardiografijos, atliekamos per krūtinės ląstą ir stemplę, kompiuterinio tomografo ir kitus tyrimus. Tik tuomet, kai buvo įsitikinta, jog paciento duomenys ir protezas visiškai atitinka, atlikta pati operacija“, – apie pasiruošimą pirmajai pasaulyje operacijai kalbėjo klinikos vadovas.

Mitralinio vožtuvo protezas, skirtas operacijai atlikti, buvo gamintas ir tobulintas Izraelyje, o vėliau atvežtas į Kauną. „Džiugu, kad operacijos atlikimui buvo pasirinktas mūsų, o ne kitas centras Europoje ar pasaulyje. Tai lėmė keletas priežasčių. Viena jų – mūsų turima hibridinė operacinė, kuri aprūpinta visa įranga, reikalinga sudėtingoms intervencinėms kardiologijos procedūroms ir kardiochirurginėms operacijoms atlikti”, – džiaugėsi prof. R. Benetis. Daugiadalykės komandos – patyrusių kardiochirugų, kardiologų, anesteziologų bei radiologų patirtis – kitas nemažiau svarbus veiksnys, užtikrinęs operacijos sėkmę.

Kartu su Lietuvos komanda operaciją atlikę prof. Francesco Maisano iš Ciuricho universitetinės ligoninės ir Amir Gross – kompanijos, kūrusios mitralinio vožtuvo protezą – vadovas džiaugėsi, galėdami dirbti su aukštos kompetencijos profesionalų komanda Kauno klinikose.

Džiugu, kad praėjus daugiau nei 30 dienų po operacijos, o tai yra svarbus išgyvenamumo rodiklis po tokių operacijų, pacientas jaučiasi gerai, šiuo metu jis gydomas Kauno klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.

Perkateterinis mitralinio vožtuvo implantavimas yra nauja ir labai svarbi pacientams invazinės kardiologijos procedūra. Ši technologija šiuo metu yra sparčiai vystoma ir jau pasiūlyta keletas biologinių mitralinio vožtuvų protezų, kurie gali būti implantuojami neatveriant krūtinės ląstos.  Sudėtinga mitralinio vožtuvo bei povožtuvinio aparato anatomija, balno formos žiedas, sąveika su aortos vožtuvu ir kairiojo skilvelio nutekamuoju traktu bei didelis protezo dydis lemia technologijos sudėtingumą. Siekiant tinkamai atrinkti pacientus, reikalingi geros kokybės dvimačiai ir trimačiai echokardiografijos bei kompiuterinės tomografijos vaizdo tyrimai, nes tik tiksliai įvertinus reikalingus mitralinio vožtuvo ir jo žiedo parametrus, sumažinama komplikacijų riziką.

Unikali operacija atlikta vadovaujant Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui prof. Rimantui Benečiui, Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovui gydytojui kardiologui doc. Ramūnui Unikui kartu su Ciuricho universitetinės ligoninės kardiochirurgu prof. Francesco Maisano, kuris turi didelę patirtį perkutaninių mitralinio vožtuvų procedūrose. Sklandžią operacijos eigą, echokardiografinį ištyrimą užtikrino gydytoja kardiologė Eglė Rumbinaitė, Širdies chirurgijos skyriaus vadovas doc. Povilas Jakuška,  anesteziologas dr. Tadas Lenkutis, anestezistė Miglė Baltakytė, operacinės slaugytojos Asta Gelčienė, Milda Urbonavičiūtė, vyr. slaugytoja Ligita Pociutė, technikos inžinierius Vytautas Laskauskas, operacinės radiologijos technologė Greta Vanckavičiūtė ir pagalbinė darbuotoja Jurgita Ivanauskienė. Prieš ir pooperacinius kompiuterinės tomografijos tyrimus atliko gydytojas radiologas doc. Antanas Jankauskas.

Kauno klinikų informacija ir nuotr.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.