Kodėl turime kalbėti apie statinų vartojimą?

2018-06-12

Maždaug 56 proc. visų mirčių mūsų šalyje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Aterosklerozė – viena iš didžiausią mirštamumą, t. y. skaudžiausias pasekmes sukeliančių širdies patologijų. Vis dėlto yra galimybė išvengti širdies ligų arba jas stabdyti pasitelkus medikamentines priemones. Statinai – tai vaistai, kurie stabdo aterosklerozės vystymąsi įvairiose organizmo arterijose, todėl jų poveikis itin reikšmingas. Deja, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, jų vartojama labai mažai... Kodėl? Šia aktualia tema diskutuojame su Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadove kardiologe dr. Nora Kupstyte-Krištapone.

 

Kodėl pagal gyvenimo trukmę, antiišeminių vaistų, tarp jų ir antilipidinių, vartojimą taip skiriamės nuo kitų Europos Sąjungos valstybių?

Sergamumas ir mirtingumas dėl išeminės širdies ligos (IŠL) Lietuvoje negali būti paaiškinamas vien rizikos veiksniais, tokiais kaip nejudra, antsvoris, bloga arterinės hipertenzijos kontrolė, rūkymas, mitybos ypatumai ir t. t. Pagal daugelį rizikos veiksnių esame netoli ES šalių vidurkio, o Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ir sergamumas IŠL ženkliai skiriasi. Susirgusius ūminės išemijos sindromais (ŪIS) gydome gerai, todėl matome mirtingumo dėl ŪIS mažėjimo tendenciją. Lietuvoje turime išties geras galimybes gydyti susirgusius miokardo infarktu, niekuo nenusileidžiame kitoms ES šalims diagnostikos, intervencinio ar medikamentinio ŪIS gydymo galimybėmis. Reikia pripažinti, kad sergamumas IŠL nemažėja, ir net 12 metų vykdoma ŠKL prevencijos programa situacijos ženkliau nepakeitė. Tad jei rizikos veiksnių paplitimas nėra išskirtinis, o ir genetinių IŠL rizikos veiksnių vertė neaiški (neturime pagrindo manyti, jog esame išskirtiniai dėl „nepalankių“ genetinių veiksnių), maža to, turime geras medikamentinio ir instrumentinio ŪIS gydymo galimybes, aš išties suprantu, kodėl kyla klausimas – dėl kokių priežasčių lietuviai gyvena trumpiau ir serga IŠL labiau nei kiti europiečiai? Viena šiuo metu aktualiausių problemų kardiologijoje yra vaistų nevartojamumas. Apie tai daug kalbama vertinant nepakankamą vaistų vartojimą ne tik mūsų šalyje. Pažvelgus į IŠL, kaip aterosklerozės sukeltos ligos, gydymo strategiją, akivaizdu, jog vieni svarbiausių profilaktikos vaistų yra statinai. Deja, išsiskiriame iš kitų ES šalių šių vaistų nevartojimu. Nesinori apie tai kalbėti, bet statinų nevartojimas yra ne tik pacientų „nusistatymo“ problema, bėda yra ir gydytojų nuomonė apie šiuos vaistus bei žinių stoka apie statinų naudą – net ir gydytojų tarpe gaji nuomonė, jog šie unikalūs ir svarbūs, gerai ištirti vaistai nereikalingi pacientams. Gydydami kardiologinėmis ligomis sergančius pacientus, vadovaujamės Europos kardiologų draugijos (EKD) gairėmis, kuriose ekspertų darbo grupės apibendrina ir pateikia rekomendacijas, nurodydami įrodymų lygmenis ir rekomendacijų klases. Susidaro įspūdis, jog dislipidemijos gydymo gairės savotiškai ignoruojamos, abejojama jų pagrįstumu, nesiekiama jose nurodyti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracijos tikslų. Kadangi šių vaistų vartojimas daugelį metų išlieka nepakankamas Lietuvoje, o jų svarba tiek pirminei, tiek antrinei IŠL profilaktikai didžiulė, nėra abejonės, jog statistikos skirtumai yra ir dėl mažo statinų vartojimo.

Statinų vartojamumas pagerėtų, jei dažniau naudotumėme galimybę skirti statiną ir antihipertenzinius vaistus vienoje tabletėje. Pastebėjau, jog pacientai palankiau vertina kompleksinį dviejų IŠL rizikos veiksnių gydymą viena tablete. Sudėtinių vaistų vartojimas skatinamas ir Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse. Pacientas neturi galimybės nereguliariai vartoti statiną, todėl rezultatą lengviau įvertinti koreguojant vaisto dozę. Be to, užtikrindami ir arterinės hipertenzijos kontrolę, ir dislipidemijos gydymą, siekiame to, ką savo pacientams nuolat kartoju – „vaistus vartojate tam, kad gyventumėte ilgiau ir sirgtumėte mažiau“.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.