Kolorektalinis vėžys: ankstyvosios diagnostikos ir gydymo aktualijos XXI amžiuje

2018-08-08

Dr. Audrius Dulskas1, Inga Kildušienė2, Edgaras Smolskas1, prof. habil. dr. Eugenijus Stratilatovas1, prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius1

1 Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, 1 Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus Endoskopinių tyrimų grupė

 

 

Kolorektalinis vėžys (KRV) – viena dažniausių onkologinių ligų. 2012 metais pasaulyje nustatyta 1 360 602 nauji šios ligos atvejai. Pagal dažniausias vėžio lokalizacijas tarp vyrų KRV buvo 3-ioje vietoje (746 tūkst. naujų atvejų, arba 10 proc. visų atvejų) ir 2-oje vietoje tarp moterų (614 tūkst. atvejų, arba 9,2 proc. visų atvejų). Beveik 55 proc. KRV atvejų pasireiškia labiau išsivysčiusiuose regionuose [1]. Europoje 2012 metais nustatyti 447 136 nauji KRV atvejai (antras dažniausias vėžys, sudarantis 13 proc. visų vėžio atvejų). Nuo KRV 2012 metais pasaulyje mirė 693 933 (8,5 proc. visų mirčių nuo vėžio – 4-oji vieta), Europoje – 214 866 (12,2 proc. visų mirčių nuo vėžio – 2-a vieta. Lietuvoje sergamumas šios lokalizacijos vėžiu taip pat sparčiai didėja [1, 2]. 2012 metais Lietuvoje diagnozuota apie 1 700 naujų KRV atvejų [3].

 

KRV rizikos veiksniai

Tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžio išsivystymą lemia tiek genetiniai, tiek išorės veiksniai, pastaruoju atveju vėžys išsivysto sporadiškai. Genetiniai veiksniai sukelia iki 20–25 proc. visų KRV atvejų. Paveldimasis nepolipozinis KRV (Lyncho sindromas) tarp artimų giminių padidina tikimybę susirgti KRV – tai dažniausia įgimto KRV priežastis (2–4 proc.) [4]. Šį įgimtą sindromą skatina DNR pažaidų atkūrimo (PA) genų mutacijos (MLH1, MSH2, MSH6, PMS2). Nors šių mutacijų nustatymas visiškai patvirtina sindromo diagnozę, paprastai pacientai šiam tyrimui yra atrenkami. Pirmiausia tiriami tie, kurių yra teigiama šeiminė anamnezė. Jiems atliekami endoskopiniai tyrimai vėžiui nustatyti. Ir tik po to atliekami genetiniai tyrimai. Galima atlikti vieną iš dviejų tyrimų – imunohistocheminį PA baltymo ekspresijai nustatyti (šio baltymo, esant pažeidimui, paprastai sumažėja) arba tyrimą mikrosatelitiniam nestabilumui (MSN) nustatyti. MSN išsivysto esant PA nepakankamumui navikiniame audinyje, o tai skatina keisti genų ilgį. Jeigu navike imunohistocheminiu tyrimu neaptinkama MLH1 ekspresijos, rekomenduojama atlikti BRAF geno mutacijų tyrimą. Daugelyje vėžio centrų visiems pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuotas KRV ar endometriumo vėžys, atliekami imunohistocheminiai ir kartais MSN nustatymo tyrimai, siekiant nustatyti Lyncho sindromu sergančius pacientus [5–7]. Taip pat galima tirti visus pacientus, kuriems iki 70 metų diagnozuotas KRV, arba ir jaunesnius pacientus, kuriems tinka Bethesda gairės [8, 9]. Šio metodo jautrumas – 95,1 proc., o specifiškumas – 95,5 proc. Pažymėtina, kad šeiminės adenomatozinės polipozės, kurią sukelia APC geno mutacija, atveju visi žarnyne esantys polipai linkę supiktybėti. Dažniausiai KRV išsivysto sporadiškai (daugiau nei 75 proc. atvejų), veikiant išoriniams aplinkos ir vidiniams veiksniams.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.