Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Kontracepcija turi tapti visuomenės sveikatos, o ne ideologine ir vertybine problema

2020-04-13

Reikia pripažinti, jog žinių apie kontracepciją ir jos taikymo galimybes yra pakankamai – informacijos galima rasti tiek internetinėje erdvėje, tiek spaudoje, tiek ir gydytojų kabinetuose. Tačiau gyvenime, deja, vis dar netrūksta daugybės dramų, susijusių su neplanuotu nėštumu… Neretai dėl to kyla daugybė skaudžių padarinių. Plačiau šią temą nagrinėjame su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoju akušeriu ginekologu dr. Vytautu Klimu.

 

Natūraliam šeimos planavimu ne visos moterys turi laiko ir galimybių, gebėjimų tuo užsiimti. Paprastai joms teikiama pagalba, paaiškinama, kokie šiuolaikiniai kontracepcijos metodai geriausiai tinka. Tačiau turbūt reikėtų dar kartą priminti bendrąsias žinias – kas yra kontracepcija ir ką moterys privalo apie ją žinoti?

Nėštumas turi būti planuojamas, todėl moteriai pirmiausia reikia suvokti: jeigu ji patikimai nesisaugo, rizikuoja pastoti. Atsitiktinis, neplanuotas, nėštumas kelia didesnę riziką tiek motinai, tiek jos būsimam kūdikiui. Motinai – pirmiausia galbūt dėl socialinių problemų: nebaigto mokslo, blogos sveikatos, galimų kokių nors neišgydytų ligų ir t. t. Kita vertus, jeigu nėštumas neplanuotas, vadinasi, moteris nevartojo folio rūgšties, o tai labai svarbu. Juk visos nėštumą planuojančios moterys turėtų be pertraukos bent mėnesį iki planuojamo nėštumo ir pirmuosius tris nėštumo mėnesius vartoti folio rūgštį, nes būtent folio rūgštis patikimai – iki 75 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimo riziką. Tokie apsigimimai – patys sunkiausi. Lietuvoje yra apie 400 suaugusiųjų ir vaikų, kuriems nervinio vamzdelio apsigimimai lėmė sunkų neįgalumą (pavyzdžiui, apatinių galūnių paralyžių, nuolatinį šlapimo nelaikymą arba negalėjimą nusišlapinti ir t. t. ). Įsivaizduokite, kiek papildomų problemų tenka spręsti tokio vaiko tėvams (ką jau kalbėti apie patį vaiką), kad jis jaustųsi gerai… Ir šios problemos gresia būtent dėl to, kad nėštumas nebuvo planuotas, nepasirūpinta, kaip išvengti galimų apsigimimų.

Taigi, kol moteris nenori pastoti, ji turi naudotis patikima kontracepcija, kuri paprastai apsaugo vaisingumą. Nustojus vartoti kontracepcijos priemones, labai padidėja galimybė pastoti. Be to, hormoniniai kontraceptikai sumažina daugelio ligų, sukeliančių nevaisingumą (uždegiminių ligų, negimdinio nėštumo, endometriozės  ir t. t.) riziką.

 

Galbūt plačiau aptarkime du moters gyvenimo tarpsnius: iki pirmojo gimdymo ar jau tapus mama ir brandesnio amžiaus laikotarpį, kai daugiau vaikų neplanuojama. Kokią kontracepciją rekomenduotumėte šioms skirtingo amžiaus, skirtingos gyvenimiškos patirties, skirtingoje šeiminėje situacijoje atsidūrusioms moterims?

Jaunoms moterims itin svarbu pasirinkti veiksmingą kontracepciją, nes jauname amžiuje vaisingumas yra stipresnis, rizika pastoti kur kas didesnė. Tarkime, devyniolikmečių ir trisdešimties sulaukusių moterų rizika pastoti yra labai skirtinga: devyniolikmetė rizikuoja labiau nei trisdešimtmetė ar juo labiau būdama trisdešimt penkerių…

Kalbant apie antrosios moterų grupės situaciją norisi priminti, jog tokiame amžiuje paprastai dažniau naudojama jų partneriams skirta barjerinė kontracepcija – prezervatyvai. Tokio amžiaus vyrai jau yra gana patikimi, moka tinkamai naudoti šias apsaugos priemones, o aštuoniolikmečiai, dvidešimtmečiai tokios patirties neturi, dar neįgudę tinkamai naudoti prezervatyvus, todėl dažniau daro klaidų, dėl kurių partnerei didėja rizika pastoti.

Kitas dalykas – dėl nepakankamų įgūdžių bei nepakankamos motyvacijos, dėl greitesnio gyvenimo tempo ir kitų dalykų jauno amžiaus moterims paprastai net ir saugūs kontraceptikai yra mažiau patikimi. Vertinant kontraceptinių tablečių vartojimą tenka pripažinti, kad jaunos merginos dažniau užmiršta jas išgerti arba kurį laiką tiesiog išvis tablečių nevartoja, nors lytiniai santykiai nenutraukiami. Tokiais atvejais rizika pastoti yra didelė. Pavyzdžiui, taip atsitinka pamiršus išgerti vos porą tablečių arba kai daromos didesnės kontraceptinių vaistų vartojimo pertraukos tarp ciklų. Todėl jauno amžiaus moterims paprastai siūloma hormoninė kontracepcija, o jų partneriams – dar papildomai ir barjerinė (prezervatyvas). Tai vadinamasis dvigubas olandiškas apsaugos nuo nėštumo metodas. Tik tokiu atveju galima garantuoti, kad jaunuolė ar jauna moteris yra apsaugota, neplanuotas nėštumas jai negresia. Apibendrintai galima teigti, kad jauno amžiaus moterims geriausiai tinka hormoninė kontracepcija – hormoninių kontraceptinių tablečių deriniai, kontraceptiniai pleistrai, žiedai ir į gimdą įdedamos specialios hormonus išskiriančios kontraceptinės spiralės.

Antrame amžiaus tarpsnyje moters vaisingumas jau yra sumažėjęs, gyvenimas nusistovėjęs, susiformavę įpročiai, tačiau tuo metu paprastai atsiranda daugiau sveikatos problemų – padažnėja ir padaugėja įvairių ligų, pasireiškia kitų sveikatos sutrikimų, ypač susijusių su rūkymu (tai būdinga būtent rūkančioms moterims). Tarkime, jauname amžiuje rūkymas daro mažesnę įtaką kontracepcijos poveikiui, o štai nuo trisdešimt penkerių metų toji įtaka smarkiai padidėja. Esant tokioms aplinkybėms, moterims reikia prisitaikyti ir rinktis tinkamiausias kontraceptines priemones. Rūkymas didina tromboembolinių komplikacijų riziką. Ką tai reiškia? Iš tiesų visa hormoninė kontracepcija truputį tirština kraują, o rūkymas taip pat tirština kraują ir pakenkia kraujagyslėms, todėl didėja kontraceptikų vartojimo sukeliama rizika. Tad rūkančioms moterims geriausiai tiktų į gimdą dedamos priemonės – kontraceptinės spiralės bei poodiniai implantai. Kol kas Lietuvoje sterilizacija netaikoma, nors pasaulyje ji paplitusi gana plačiai ir ypač dažnai taikoma vyresnio amžiaus moterims.

 

Kaip yra skirstomos kontracepcijos priemonės pagal efektyvumą?

Pagal efektyvumą medikai kontraceptines priemones skirsto į keletą grupių. Labai efektyviomis vadinamos tokios, kurias naudodamos iš tūkstančio moterų per metus pastoja viena–dvi. Šiai grupei priskiriami kontraceptiniai implantai, hormoninės kontraceptinės spiralės taip pat ir kontraceptinės spiralės su variu (naudodamos pastarąsias iš tūkstančio moterų per pirmus metus pastoja maždaug aštuonios).

Kita grupė – efektyvios kontraceptinės priemonės, tai sudėtinės kontraceptinės tabletės, sudėtinis kontraceptinis pleistras, sudėtinis kontraceptinis žiedas ir vien tik gestageninės tabletės. Jų efektyvumas siekia maždaug 91 proc., t. y. naudodamos šias priemones pastoja maždaug 9 moterys iš 100, arba 90 – iš tūkstančio.

Trečioji grupė – mažiau efektyvios kontracepcijos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo rizikos pastoti maždaug 75–80 proc. moterų (t. y. pastoja maždaug 180–250 iš tūkstančio šias priemones naudojančių moterų). Šiai grupei priskiriama barjerinė kontracepcija, spermicidai, nutrauktas lytinis aktas ir vaisingų dienų skaičiavimas, vadinamieji ritminiai arba  periodinio susilaikymo metodai. Jeigu sveikos, lytiškai aktyvios moterys nenaudoja jokios kontracepcijos, per pirmus metus pastoja maždaug 80 proc.   

Kokias ilgalaikes kontraceptines priemones Jūs rekomenduojate jauno amžiaus moterims? Ar farmacijos rinka siūlo kokių nors naujovių?

Pasaulio sveikatos organizacija lytiškai aktyvioms jaunuolėms rekomenduoja efektyvias ilgalaikes grįžtamojo poveikio kontraceptines priemones. Tai specialios jaunoms moterims skirtos hormoninės spiralės, kurios iš tiesų yra vienos efektyviausių apsaugos nuo nėštumo priemonių. Lietuvoje jų taip pat galima įsigyti.

Kontraceptinės tabletės visą laiką šiek tiek atnaujinamos, bet kokių nors ypatingų, naujų kontraceptikų nėra. Siekiama padaryti patogesnį šių priemonių vartojimą, nes šiandien svarbus tampa jau ne vien jų efektyvumas. Mat esant  nepatogiai ar sudėtingai vartojimo schemai moterys gali dažniau suklysti, yra labiau linkusios nustoti vartoti tabletes ar padaryti pertrauką. Tokiu atveju gana greitai gali neplanuotai pastoti. Paprastai renkantis kontracepciją kiekvienas metodas pritaikomas individualiai.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 2.

Nuotraukoje - dr. Vytautas Klimas

 

© 2006 Visos teisės saugomos.