Kūdikio kolika: ką vaistininkas gali patarti mamai

2017-06-06

Kūdikio kolika – sindromas, kuris pasireiškia epizodiniu, intensyviu kūdikio verkimu bei sudirginimu, dažniausiai prasidedančiais po pietų ar vakare. Kolika apibrėžiama kaip skausmas, kuris trunka ilgiau kaip 3 val. per dieną, pasikartoja dažniau nei 3 kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei 3 savaites. Tai būklė, kuri kūdikiams gali būti labai skausminga bei varginanti. Serga apie 10–30 proc. kūdikių, kurių amžius svyruoja nuo keleto savaičių iki 3–6 mėn. Tai viena dažniausių patologijų, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją ar vaistininką per pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius.

 

Požymiai

Pagrindiniai kūdikių kolikos simptomai apima intensyvų, ilgai trunkantį verkimą, kai nėra aiškios priežasties (kūdikis pamaitintas, išsimiegojęs, pakeisti vystyklai, šiltai aprengtas), nereguliarų ar sutrikusį miegą, nereguliarią mitybą, kurią gali pertraukti intensyvaus verkimo epizodai, pilvo pūtimą, taip pat dažnai stebima tipinė kūdikio pozicija (suspausti kumščiai, sulenktos rankos per alkūnes, įtempti pilvo raumenys, keliai pritraukti prie pilvuko). Kalbant apie verkimo epizodus, būdinga tai, jog kūdikis dažniausiai verkia tuo pačiu metu kiekvieną ar kas antrą dieną, verksmas prasideda staiga [1]. Būtina pabrėžti, kad kiekvienam kūdikiui pilvo diegliai gali pasireikšti skirtingai. Daliai ligonių būna lengva eiga, kuri pasireiškia epizodiniu neramumu, kitiems kolika trunka ilgai, yra labai intensyvi ir sukelia daug nerimo tėvams.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kūdikių kolikos etiopatogenezė vis dar nėra iki galo išaiškinta. Tačiau yra nustatyti tam tikri veiksniai, kurie gali turėti įtakos kūdikių kolikai atsirasti (1 pav.). Šiems veiksniams priskiriami biologiniai komponentai (maisto alergija, laktozės netoleravimas, GERL) bei psichosocialiniai veiksniai, kaip antai motinos emocinė būsena. Taip pat naujausių tyrimų duomenimis nustatyta, jog naujagimių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyno mikroflora skiriasi nuo sveikų kūdikių mikrofloros. Sergančiųjų kūdikių žarnyno mikroflorai būdingas sumažėjęs laktobacilų bei padidėjęs koliforminių bakterijų kiekiai.

 

Diagnostika

Kūdikių kolikos diagnozė grindžiama anamneze, klinikiniais simptomais, fiziniu ligonio ištyrimu. Didžiausias dėmesys yra sutelktas į išsamų anamnezės surinkimą, kuriame turi atsispindėti kūdikio verkimo epizodo pradžios laikas, trukmė, elgesys jo metu ir papildomai stebimi simptomai. Labai svarbu atlikti kruopštų fizikinį ištyrimą, kad būtų galima diferencijuoti kitas būkles, galinčias sukelti kūdikių verkimą. Svarbiausia yra įvertinti, ar kūdikis taisyklingai maitinamas, ar priauga svorio, ar nekarščiuoja, neviduriuoja, kokios konsistencijos išmatos. Jei fizinio tyrimo metu nerandama objektyvių kūdikiui pavojingų ligų požymių, biocheminiai bei radiologiniai tyrimai nėra indikuotini.

 

Gydymas

Kūdikių kolikos gydymui taikomos įvairios tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės. Tačiau pirmiausia reikia nuraminti, paguosti tėvus, paaiškinti jiems situaciją bei pagrindinius aspektus, kuriais jie gali padėti savo vaikui. Mokslininkų atliktuose darbuose stebimas ryšys tarp motinos emocinės būsenos, motinos bei vaiko buvimo kartu, glaudaus ryšio bei kūdikių verkimo intensyvumo [2]. Taip pat daugelis tyrimų teigia, jog naudingi veiksmai, mažinantys skausmą bei verkimą, yra kūdikių masažas bei sensorinių dirgiklių keitimas (supimas ant rankų, garsų pritildymas, lėtas pasivaikščiojimas, tylus dainavimas ar šilta vonia).

 

Mitybos pokyčiai

Kūdikiams, kurie kenčia kolikos skausmus, yra labai svarbi reguliari bei saikinga mityba. Vienas pagrindinių aspektų, kurių norima išvengti, yra oro prarijimas, todėl žindymo trukmė yra ribojama iki 10 min., kūdikis maitinamas ne gulimoje padėtyje, o pusiau stačias. Nebežindomą kūdikį geriau maitinti iš puodelio nei buteliuko.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.