Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Lėtinės išemijos sindromų diagnostikos ir gydymo ypatumai sergant gretutinėmis ligomis

2020-02-18

Dr. Lina Bardauskienė

LSMU MA Kardiologijos klinika  

 

Diagnostikos ir gydymo taktikos ypatumai pacientams, sergantiems lėtinės išemijos sindromais (LIS), priklauso nuo esančių gretutinių ligų ir būklių.

Arterinė hipertenzija(AH), kaip vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, yra glaudžiai susijusi su LIS. Europos kardiologų draugijos išleistose rekomendacijose nurodoma, kad sistoliniam arteriniam kraujo spaudimui (AKS) sumažėjus 10 mm Hg, išeminės širdies ligos (IŠL) atsiradimo rizika sumažėja 17 proc. Sergantiesiems IŠL ir AH sistolinis AKS

Vožtuvų ligos ir LIS. Invazinė vainikinių arterijų (VA) angiografija rekomenduojama prieš pažeisto vožtuvo operaciją, esant vienam iš šių požymių: IŠL, įtariamai miokardo išemijai, kairiojo skilvelio sistolinei disfunkcijai (vyresniems nei 40 metų vyrams ir moterims po menopauzės), vidutinei ir didelei regurgitacijai pro mitralinį vožtuvą arba esant vienam ar daugiau širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių. VA angiografijos kompiuterinės tomografijos tyrimas gali būti svarstomas pacientams, kuriems yra didelis vožtuvo pažeidimas ir maža IŠL rizika, arba pacientams, kuriems intervencija yra techniškai neįmanoma ar susijusi su didele rizika. Perkutaninė VA intervencija, esant VA stenozei proksimaliniame segmente >70 proc., galima prieš transkateterinę aortos vožtuvo korekciją. Streso tyrimų IŠL nustatyti nerekomenduojama atlikti pacientams, sergantiems sunkia simptomine vožtuvo liga, dėl mažos tyrimo vertės ir galimos didelės rizikos. Streso tyrimus rekomenduojama atlikti tik vertinant simptomų atsiradimą krūvio metu asimptominių vožtuvų ligų atvejais.

LIS po širdies persodinimo.  Rekomendacijose nurodoma, kad intervencinė VA angiografija, norint įvertinti persodintos širdies IŠL, turėtų būti atliekama praėjus 5 metams po transplantacijos. Jei nėra reikšmingų stenozių, VA angiografija po to gali būti atliekama kas dvejus metus. Intravaskulinis ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas įvertinti šunto pažaidą ir aterosklerotinės plokštelės stabilumą.

Navikinės ligos ir LIS. Sergantiesiems aktyviu vėžiu pacientams IŠL greičiau progresuoja dėl senyvo amžiaus ir šalutinio vėžio gydymo poveikio (t. y. krūtinės ląstos ar tarpuplaučio spindulinio gydymo, kardiotoksinės chemoterapijos ar imunoterapijos). Ligos eigą šiems pacientams komplikuoja trombocitopenija, padidėjusi trombozė ir polinkis į kraujavimą, šalutiniai poveikiai dėl įvairių vaistų sąveikos. Vėžiu sergantiems pacientams dėl bendro silpnumo, būklės sunkumo, tikėtinos gyvenimo trukmės rekomenduojamos mažiau invazinės revaskuliarizacijos procedūros.

Cukrinis diabetas ir LIS. Cukrinis diabetas IŠL riziką didina 2 kartus. Sistolinis AKS šiems pacientams turėtų būti palaikomas 120–130 mm Hg, o diastolinis – 70–80 mm Hg. Pirmo pasirinkimo yra renino-angiotenzino sistemos blokatoriaus derinys su kalcio kanalų antagonistais arba tiazidiniu/ į tiazidus panašiu diuretiku. AKFI mažina albuminuriją ir diabetinės nefropatijos atsiradimą ar progresavimą. Šiems pacientams mažo tankio lipoproteinų (MTL) lygis turėtų būti sumažintas 50 proc., jei pradinė MTL reikšmė yra tarp 1,8 ir 3,5 mmol/l. Glikuoto hemoglobino HbA1c lygis rekomenduojamas

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 8

Nuotraukoje - gyd. L. Bardauskienė

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.