Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos profesorius Rimantas Kėvalas - apie febrilinius traukulius

2019-05-08

Prof. dr. Rimantas Kėvalas

LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų klinika

 

Karštiniai (febriliniai) traukuliai (KT) – tai su karščiavimu susiję kūdikių ir mažų vaikų (nuo 6 mėn. iki 6 metų) priepuoliai, nesant neuroinfekcijos arba kitos žinomos ūminės priežasties, taip pat jei vaikui anksčiau nėra buvę neprovokuotų epilepsijos priepuolių. Karštiniai traukuliai yra dažniausia vaikų traukulių rūšis nuo 6 mėn. iki šešerių metų amžiaus, pasitaiko apie 2–5 proc. visų vaikų. Traukuliai beveik visada toniniai-kloniniai ir generalizuoti, tik apie 5 proc. gali būti ne toniniai-kloniniai, pasireikšti be sąmonės sutrikimų, tik su akių nukrypimais, atonijos arba cianozės reiškiniais. Dažniausiai pirmasis KT priepuolis įvyksta 14–24 mėn. amžiaus vaikams. 80–85 proc. KT įvyksta vaikams iki trejų metų.

 

Svarbiausi KT rizikos veiksniai: genetinis polinkis, perinatalinė encefalopatija ir pati hipertermija (70 proc. febrilinių traukulių kyla esant >39 oC temperatūrai, tačiau jie gali atsirasti ir esant subfebriliam karščiavimui). KT kyla dėl termoreguliacijos centro disfunkcijos bei tiesioginio toksinio virusų ir bakterijų mediatorių poveikio CNS.

 

Klinika ir klasifikacija

 

Karštinių traukulių tipai:

  1. Paprastieji (sudaro 65–90 proc. visų KT):
  • Trukmė
  • Nesikartoja per 24 val.
  • Traukuliai simetriški, generalizuoti toniniai-kloniniai.
  • Nesukelia židininių neurologinių sutrikimų.

 

  1. Sudėtingieji (atipiniai arba komplikuoti):
  • Trukmė >15 min.
  • Kartojasi per 24 val.
  • Asimetriški, židininiai.

 

  1. Karštinių traukulių būsena(febrile status epilepticus), kai KT priepuolis arba besikartojantys priepuoliai tęsiasi ilgiau nei 30 min. ir pacientas per tą laiką neatgauna sąmonės.

 

Diagnostika

 

KT – tai klinikinė diagnozė, dažniausiai nesunkiai nustatoma remiantis anamneze ir klinikine apžiūra. Pirmą kartą įvykus paprastiesiems KT, laboratoriniai, galvos smegenų vaizdo tyrimai, EEG ir neurologo konsultacija neindikuotina. Pasikartojus KT arba esant sudėtingiems KT (arba KT būsena), tikslinga neurologo konsultacija ir tyrimai. Traukuliai ir karščiavimas pavojingas klinikinis simptomas, todėl reikia visada apsvarstyti meningito tikimybę.

JAV Pediatrų draugija rekomenduoja atlikti juosmeninę punkciją po karštinių traukulių:

  • Kūdikiams iki vienerių metų amžiaus.
  • Vaikams iki dvejų metų amžiaus, jei tº >40 C.
  •  Jeigu vaikui skirti antibiotikai.
  • Jei išlieka CNS disfunkcija arba įtariamas meningitas.

 

Diferencinė diagnostika

 

Pagrindinis vaiko, patyrusio KT, tyrimo tikslas – paneigti ūminį meningitą arba encefalitą ir nustatyti karščiavimo priežastį. Būklės, nuo kurių reikėtų diferencijuoti:

  • CNS infekcija (meningitas, encefalitas, encefalopatija).
  • Epilepsija (kūdikių miokloninė, generalizuota epilepsija su FT, kaktinės skilties epilepsija, pasireiškianti toniniais traukuliais).
  • Karščio smūgis.
  • Dehidratacija.
  • Gastroenterito sukelti traukuliai.
  • Sinkopė.
  • Nenormalūs motorikos pasireiškimai (trūkčiojimai, distoniniai traukuliai).

 

Gydymas

 

Dažniausiai paprastųjų KT, kurie tęsiasi iki 2–5 min. ir praeina savaime, gydyti nereikia (pav.).

Priepuolio nutraukimas. Užsitęsus traukuliams, vaiką rekomenduojama paversti ant kairiojo šono – tai apsaugo nuo užspringimo seilėmis arba skrandžio turiniu (vėmimo atveju) bei pagerina kvėpavimo takų praeinamumą.

Ikihospitalinei, taip pat pirmajai pagalbai medicinos įstaigoje skiriama diazepamo 0,2–0,4 mg/kg į veną, taip pat galima skirti rektaliai. Neišpunktavus venos, midazolamas gali būti skiriamas intranazaliai, po skruostu arba į raumenis. Vaisto dozė į nosį arba po skruostu yra tokia pati, kaip ir skiriant į veną. Vienoje midazolamo ampulėje yra 5 mg – 1 ml – l6 lašų (1 lašas – 0,3 mg). Midazolamo dozę saugiai galima didinti iki 0,5 mg/kg (maksimali dozė – 10 mg).

Nepavykus nutraukti priepuolio, rekomenduojama kartoti antrą diazepamo ar midazolamo dozę po 5–15 min. Jei priepuolis tęsiasi, turi būti taikomas gydymas pagal epilepsinės būsenos gydymo algoritmą vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

Temperatūros mažinimas. KT įvyksta tik karščiuojančiam vaikui, todėl temperatūros kontrolė yra ir KT gydymas. Rekomenduojama skirti paracetamolio (10–15 mg/kg/doze) arba ibuprofeno (5–10 mg/kg/k.). Nesant poveikio nuo antipiretikų, po 30 min. galima taikyti fizines karščiavimą mažinančias priemones: vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu. Vandens temperatūra turėtų būti apie 30 oC.

Pagrindinės ligos (priežasties) gydymas – tai dažniausiai ūminės virusinės arba bakterinės infekcijos etiologinis ir simptominis gydymas. Visada būtina ieškoti karščiavimo priežasties.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.