Lyderiaujančios pozicijos Baltijos šalyse bei deramas pripažinimas Europoje – didžiausi pastarojo meto iššūkiai

2017-05-17

Kaulų, sąnarių, raiščių, raumenų ligų, traumų diagnostika ir gydymas – ortopedų ir traumatologų darbo kasdienybė. Šios srities specialistams neretai tenka atlikti nemažai sudėtingų operacijų, ieškoti geriausių sprendimų siekiant išvengti komplikacijų bei užtikrinti visapusiškai sėkmingą gydymo procesą. Apie ortopedijos ir traumatologijos aktualijas, kasdienį klinikinį bei mokslinį darbą ir naujus iššūkius kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokslų akademijos Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovu profesoriumi Alfredu Smailiu.

 

Kokias pastebite bendras šio meto ortopedijos ir traumatologijos vystymosi tendencijas? Kokios kryptys tampa prioritetinėmis ir kodėl?

 

Ortopedijos traumatologijos tendencijos labai aiškios – tolesnis minimaliai invazinės ortopedijos traumatologijos vystymas ir diegimas į klinikinę praktiką. Pagrindinės veiklos kryptys – naujų technologijų įdiegimas, sąnarių kremzlės pažaidos ir naujų judėjimo atramos aparato pažaidos gydymo metodikų pritaikymas, naujų individualių implantų technologijų sukūrimas konkrečiam pacientui. Natūralu, kad šioms pagrindinėms kryptims skiriamas didžiausias dėmesys, nes įvykus traumai gydymo specialistų tikslas yra labai aiškus – atliekant daugiadalykį tyrimą ieškoti naujausių sprendimų, užtikrinančių kuo spartesnį ir efektyvesnį kaulo ar sąnario kremzlės gijimą, individualių gydymo priemonių sukūrimą bei pritaikymą konkrečiam pacientui.

Pastaruoju metu ortopedija traumatologija tampa bene sparčiausiai besivystančia chirurgijos sritimi. Lyginant situaciją, kuri klostėsi prieš 15–20 metų, kai tam tikrų traumų ar patologijų iš viso negydydavome, jautėmės esatys bejėgiai, dabar dėl naujų diagnostikos priemonių ir gydymo priemonių tokių operacinių galimybių gausėja kasmet, kas pusmetį jos keičiasi, įdiegiamos naujos. Daroma viskas, kad žmogaus judėjimo-atramos aparatas po traumos ar sergant degeneracine liga būtų kuo greičiau sugrąžintas į buvusią ankstesnę padėtį, t. y. į sveiką būseną.

 

Kokius išskirtumėte LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos teikiamų paslaugų aspektus, atliekamų operacijų ir gydymo metodikų unikalumą, vystomas naujas šios medicinos srities kryptis?

Ortopedijos traumatologijos klinikos veikla apima anksčiau minėtus aspektus. Džiugu pripažinti, jog esame lyderių pozicijose. Kadangi LSMU sudėtyje dirba ir Veterinarijos akademijos padalinio specialistai, vykdoma ne tik klinikinė, bet ir eksperimentinė veikla. Atliekant eksperimentus su gyvūnais (pavyzdžiui, sąnario kremzlės pažaidos regeneracijos tyrimą), įvertinus gautus rezultatus, ieškoma naujų gydymo metodikų, kurias būtų galima pritaikyti žmogui.

Mūsų darbo unikalumas slypi daugiadalykėje veikloje, kuri apjungia visas Kauno klinikose esančias specialybes. Gydome visus pacientus, pradedant vaikais, baigiant sergančiaisiais hemofilija, kitomis kraujo bei onkologinėmis ligomis, asmenis su transplantuotais organais ir t. t. Mūsų specialistų veiklos spektras labai platus, apima visus pacientus ir visas pacientų amžiaus grupes. Turime įdiegę Paciento spartaus sveikimo programos protokolą po sąnarių endoprotezavimo operacijos, Spartaus paciento stacionarizavimo ir gydymo protokolą, pacientams, kurie patyrė šlaunikaulio viršutinės dalies lūžį. Kaupiame ir analizuojame visos Lietuvos sąnarių endoprotezavimo gydymo rezultatus. Diegiame naujausius gydymo protokolus pacientams, sergantiems periprostetine infekcija po sąnarių endoprotezavimo. Glaudžiai bendradarbiaujame su Anesteziologijos klinika, vadovu prof. A. Macu ir Centrinio anesteziologijos skyriaus Ortopedijos traumatologijos sektoriaus vadovu dr. A. Gelmanu. Taikome naujausias operacinio ir pooperacinio paciento nuskausminimo metodikas, tai padeda mūsų pacientams greičiau ir lengviau atsigauti po atliktų operacijų. Atliekamos sudėtingiausios galūnių rekonstrukcinės operacijos esant galūnių onkologinėms pažaidoms. Minimaliai invazinės ortopedijos traumatologijos metodika (artroskopija) atliekamos stambiųjų sąnarių, čiurnos, riešo sąnarių raiščių, kremzlės, supančių struktūrų rekonstrukcija. Taikomos pažangiausios šiuo metu pasaulyje naudojamos metodikos. Traumą (dauginę) patyrusiems pacientams, esant kaulų lūžiams, naudojame pažangiausias traumatologines technologijas. Juk pacientui, kuris patyrė 3–4 ilgųjų kaulų lūžius, reikia grąžinti į buvusį fizinį aktyvumą, kaip ir po paprasto lūžio.

 

Sąnarių endoprotezavimas jau tampa įprasta rutinine antrojo sveikatos priežiūros lygio traumatologų teikiama stacionarine paslauga. Koks apskritai didžiųjų sąnarių endoprotezavimo paslaugos prieinamumas Lietuvoje?

Šiandien Lietuvoje yra daugiau nei 20 medicinos centrų, kuriuose yra atliekamos endoprotezavimo operacijos. Valstybei, neturinčiai 3 mln. gyventojų, – tai labai daug. Todėl šių paslaugų prieinamumas tikrai geras.

Tačiau norisi paminėti ir kitą aspektą. Vis dėlto endoprotezavimą atlieka specialistai, o ne gydymo įstaigos. Be abejo, dideliuose centruose eilės yra didesnės nei mažesnėse ligoninėse, kadangi šių centrų gydytojų patirtis yra gerokai didesnė, todėl natūralu, kad žmonės renkasi būtent labiau patyrusius medikus. Kita vertus, daugelis miestų gyventojų, kilusių iš kaimo, stengiasi savo tėvus arba artimuosius atvežti operuoti būtent į didžiųjų miestų ligonines. Dėl to joms ir tenka didžiausias darbo krūvis. Bet jokiu būdu negaliu teigti, kad regioninėse ligoninėse dirba nepakankamai kvalifikuoti gydytojai. Jie yra tikrai gerai parengti ir tikrai pajėgūs atlikti visas įprastas operacijas, na, galbūt išskiriant sudėtingus atvejus... Svarbu, kad paslaugos prieinamumas neprasilenktų su saugumu ir kokybe. Pacientas turi jaustis saugus, jam turi būti atliekama kokybiška operacija. Ir visai nesvarbu, kokiame medicinos centre pacientas bus operuojamas. Jau minėti sudėtingiausi atvejai – rekonstrukcinės klubo ir kelio sąnarių, peties ir čiurnos sąnarių operacijos atliekamos tik didžiuosiuose medicinos centruose. Įprastinės klubo ir kelio, kai kurios peties endoprotezavimo operacijos gali būti atliekamos ir sėkmingai atliekamos mažesnėse ligoninėse.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 3

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.