Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Lyderių link... Svarbiausios šiandienos ortopedijos traumatologijos aktualijos

2019-05-22

Ortopedija traumatologija apima dvi diagnostikos ir gydymo sritis, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios. Traumatologija – tai sužalojimų (traumų) ir jų gydymo mokslas. Ortopedija – judamojo aparato deformacijų chirurgija. Šios srities specialistams, pasitelkus naujausias metodikas ir technologijas, tenka atlikti neretai labai sudėtingas operacijas, ieškoti geriausių sprendimų siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti sėkmingą gydymą. Apie tai, kaip šiandien vystosi ortopedijos traumatologijos sritis, kokie iššūkiai laukia specialistų, kaip sekasi diegti naujoves ir spręsti kitus aktualius kasdienės veiklos klausimus, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokslų akademijos Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovu profesoriumi Alfredu Smailiu.

Kaip vertinate ortopedijos traumatologijos srityje vykstančius pokyčius? Ar jie apčiuopiami, ar šios srities vystymosi tendencijos panašios kaip ir kitose kaimyninėse ir Europos Sąjungos šalyse?

Ortopedija traumatologija yra viena iš labiausiai besivystančių medicinos sričių, todėl natūralu pripažinti, kad pokyčiai vyksta, ir tikrai yra apčiuopiami... Judėjimo, atramos aparatas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime, labai tampriai susijęs su kasdiene veikla, darbu, laisvalaikiu ir pan., todėl labai svarbu, kad bet kokia ortopedinė traumatologinė problema būtų sprendžiama.

Naujausios technologijos sėkmingai diegiamos mūsų medicinos įstaigose. Daugeliu atvejų – ar tai būtų raumenų, ar sausgyslių pažaidos, traumos, kiti sužalojimai – tikrai galimi sprendimai ir tikrai yra galimybių padėti kiekvienam, kuriam tokios pagalbos reikia... Pavyzdžiui, prieš 20–30 metų buvo sunku įsivaizduoti, kad galima žmogui pagelbėti bet kokioje situacijoje... Dabar turimos pažangiausios technologijos, ypač taikomos sporto medicinoje, artroskopijoje, keičiasi vos ne kas pusmetį. Taigi, naujovių daug ir jos pasiekia mus nuolat... Galimybės padėti žmogui didėja ne dienomis, o valandomis. Na, gal šie procesai vyksta nevienodai sparčiai visose srityse, bet tikrai vyksta...

Bendrame Europos ir pasaulio šalių kontekste mūsų ortopedai traumatologai pagal teikiamą medicininę pagalbą ir jos kokybę, pagal taikomas modernias technologijas bei įrangą sėkmingai juda lyderių pozicijų link. Džiugu pasidalyti informacija, kad, pavyzdžiui, esame įkūrę Sąnarių endoprotezų registrą, kuris yra objektyvus mūsų, kaip endoprotezuotojų, veiklos įvertinimas. 8 metų darbo ataskaita tiesiogiai iliustruoja mūsų atliekamą darbą. Labai džiaugiamės, kad Lietuvos ortopedai yra pakankami kvalifikuoti, atitinka visus aukščiausius Europos ir pasaulio kriterijus bei mastus. Taigi, bendra mūsų kompetencija niekuo nenusileidžia Europos ir pasaulio ortopedams.

LSMU MA Ortopedijos traumatologijos klinikoje teikiama daug medicininių paslaugų, jų spektras tikrai labai įvairus. Kokių judamojo atramos aparato patologijų ar patiriamų traumų gydymą laikote svarbiausiu? Ar tai reiškia, kad joms tenka skirti ir daugiausia dėmesio?

Pirmąja prioritetine trauma ar patologija laikyčiau sąnarių kremzlės pažaidą. Visa šios siauros specializacijos srityje dirbanti komanda – prof. dr. Rimtautas Gudas, dr. Valdemar Loiba, gyd. Liudas Bazaras puikiai susitvarko su šia problema. Kita prioritetinė pažaida – daugybinės traumos. Į Kauno klinikas patenka nemažai pacientų, patyrusių daugybę įvairių gretutinių sužalojimų – galvos, smegenų, kraujagyslių, pilvo ir kt. Todėl natūralu, kad į bendrą darbą įsijungia multidisciplininė komanda. Beje, tektų pripažinti, kad prioritetine tampa ir ortopedinė traumatologija (iki vadinamųjų galūnes saugančių operacijų, vadinamųjų megaprotezų, onkologinių vaikų protezų pritaikymo) bei endoprotezavimas – gal ne tiek pirminis, bet kartotinis endoprotezavimas. Kadangi Kauno klinikose veikia ir Onkologijos klinika, mums tenka priimti ir onkologinių ligonių srautą. Mūsų ortopedai traumatologai, skirtingai nuo kitų gydymo įstaigų, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis LSMU klinikomis. 

Dar viena labai rimta problema, kelianti mums, ortopedams traumatologams, nemažus iššūkius, yra infekcijos komplikacijos... Vis dėlto, vertinant mūsų veiklą ir visų minėtų problemų sprendimo galimybes, Lietuvoje mes esame lyderiai.

Kokias problemas, susijusias su pacientų gydymu, įvardytumėte kaip aktualiausias? Kiek tolygiai yra prieinamos ortopedų traumatologų teikiamos paslaugos Lietuvos gyventojams?

Lietuvoje ortopedinių traumatologinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš geriausių Europoje. Galima jį vertinti vienaip at kitaip, bet faktai rodo, kad ortopedų turime pakankamai, vietų, kur žmogui gali būti suteikiama konsultacija, irgi yra pakankamai daug. Reikia atskirti dvi problemas. Jei kitose šalyse ortopedų konsultacijų pacientai laukia net ir pusmetį (tiesiog susiklosčiusi tokia praktika, yra eilės), pas mus iš tiesų situacija kitokia. Vienas dalykas – jei žmogus nori kreiptis į konkretų gydytoją – tada jam gali tekti palaukti ilgiau, bet mūsų gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje, per dvi tris savaites pacientui tikrai bus suteikta pakankamai kvalifikuota konsultacija. Net regionuose ortopedo traumatologo konsultacija visiems prieinama ir greitai suteikiama. Šiuo aspektu nėra kuo skųstis.

Priemonių diagnozuoti ir gydyti turime pakankamai. Na, galbūt diagnostikos galimybės kiek ribotos – kartais tenka šiek kiek ilgėliau palaukti magnetinio rezonanso tyrimo. Tačiau per kelerius artimiausius mėnesius Kauno klinikose bus visiškai išspręsta ši problema, nes pradės veikti du magnetinio rezonanso aparatai. Tad labai tikimės, kad papildomos pacientų eilės (dėl konsultacijų, kai stigo galimybių skubiai sužinoti magnetinio rezonanso tyrimų rezultatus) dar sumažės. Manau, kad didesnė problema yra pacientų švietimo spragos. Lietuvoje nėra pacientų edukacinių mokyklėlių, kuriose jiems dar prieš būsimą operaciją būtų išsamiai paaiškinama sveikatos problema, nurodoma, kaip ji bus sprendžiama, kokios galimos išeitys ir t. t. Visų pirma, žmonės turėtų daugiau žinoti apie savo negalavimą, suvokti, kodėl turi kreiptis į ortopedą traumatologą ir t. t. Be to, mano nuomone, trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su šeimos gydytojais. Apie tai, kaip spręsti šią problemą, galvojame jau kelerius metus. Pasaulinė praktika rodo, kad pacientų mokyklėlės yra labai efektyvios. Stengsimės vadovautis šia patirtimi.

LSMU Ortopedijos traumatologijos klinika yra pakankamai moderni, aprūpinta geriausia įranga, čia dirba jaunas, puikus kolektyvas. Panašiai galėčiau kalbėti ir apie Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų kolegas. Tačiau skirtingai nei jie, mūsų klinikose visi specialistai esame vienoje ligoninėje ir prireikus konsultacijos galime įvairių sričių medikus pasikviesti pagalbon. Didžiausias privalumas yra tai, kad esame aprūpinti viskuo – ir technologijomis, ir žmogiškaisiais ištekliais. 

Pastaruoju metu trumpėja lovadieniai, vystosi mažai invazyvi ortopedija. Kokius iššūkius tai atneša?

Pasitelkiant modernią chirurginę techniką minimali invazija, operaciniai pjūviai mažėja, bet problema, kurią mums tenka spręsti, lieka. Tai yra, kad ne visada žmonės supranta, kokios apimties operacijos jiems atliekamos. Šio proceso spartumas turi dvi puses: viena – gerai, kad žmogus iš stacionaro greitai išvyksta į namus ir toliau gydosi ambulatoriškai, kita vertus, trūksta gydymo sistemos vientisumo. O juk norisi sklandaus gydymo tęstinumo, geros, tinkamos ambulatorinės priežiūros, kuri ne visada tokia suteikiama. Taigi, tokie iššūkiai mūsų laukia ateityje. Iš tiesų yra visos galimybės juos priimti ir įvykdyti. Juk galime pasinaudoti elektronine erdve, konsultuotis per skaipą, vienokia ar kitokiai forma keistis informacija...

Trumpesni lovadieniai yra gerai. Kai atvyksta pacientas konkrečiam veiksmui, vis mažiau ir mažiau netikėtumų atsiranda per operaciją. Dabar, eidamas operuoti, apie 90 % žinai, kas tam pacientui bus atliekama, kaip reikia iš anksto pasiruošti, kad po operacijos nereikėtų aiškintis, ką dar reikėjo atlikti papildomai. Geras pasiruošimas operacijai lemia gerus rezultatus. Todėl, kaip jau minėjau, tokiais atvejais labai svarbus tampa pacientų mokyklėlių vaidmuo, gerai įvykdytas šeimos gydytojo prašymas, tinkama konsultacija. Tolesnė pooperacinė grandis – paciento priežiūra. Negalėčiau išskirti nė vienos grandies, kuri yra svarbesnė. Kaip ir negalėčiau tvirtinti, kad, pavyzdžiui, svarbiausia yra operacija. Nes gali būti ir įvairių komplikacijų, ir kitų nenumatytų problemų. Man svarbiausias yra pats pacientas.

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2019 m. Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.