Mitybos terapija insultu sergantiems pacientams

2017-05-03

Dr. Inga Slautaitė

VUL SK Neuroangiochirurgijos centras

VUL SK Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

 

Pacientams, sergantiems ūminiu insultu, pakankamos mitybos užtikrinimas yra aktuali, tačiau vis dar nepakankamai įvertinama užduotis. Ūmaus insulto ištikto paciento gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu iškyla nemažai su mityba susijusių problemų. Nuo jų tinkamo įvertinimo ir maitinimo parinkimo priklauso tolesni sveikimo procesai. Sergančių insultu pacientų mityba pamažu blogėja tiek dėl ūmios ligos metu padidėjusių kūno poreikių, tiek dėl pasikeitusios ligonio neurologinės būklės.

 

Priežastys, kodėl insultu sergantis pacientas gali suvartoti mažiau maisto, labai įvairios. Pagrindinės yra šios: pasunkėjęs rijimas, pasikeitusi sąmonės būklė, nusilpę mimikos, kramtymo ir burnos raumenys, rankų motorikos sutrikimai. Sumažėjus reikiamo suvartoti maisto kiekiui, gaunama ir įsisavinama mažiau maisto medžiagų, todėl nėra užtikrinami pagrindiniai organizmo poreikiai. Sergančių insultu pacientų nepakankama mityba turi ženklų neigiamą poveikį paciento būklei ir sveikimui: sumažėja raumenų jėga, pablogėja kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, pacientas tampa apatiškas ir depresyvus, padidėja infekcijų rizika ir pailgėja laikas jų gydymui, pablogėja taikomos reabilitacijos rezultatai ir išauga mirtingumas [9]. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės mitybos problemos, su kuriomis susiduriama gydant ūminiu insultu sergančius pacientus. Aptariamos pagrindinės mitybos nepakankamumą sukeliančios priežastys, papildomo maitinimo taikymas ir indikacijos.

 

Nepakankama mityba ir neigiamas jos poveikis insultu sergantiems pacientams

Tyrimų duomenimis, maždaug penktadaliui susirgusių insultu pacientų jau hospitalizavimo metu yra nustatomas mitybos nepakankamumas, o sergančių pacientų mitybos būklė, kaip minėta, laipsniškai blogėja tiek dėl ūmios ligos metu padidėjusių kūno poreikių, tiek dėl pasikeitusios ligonio neurologinės būklės. Viename tyrime, praėjus savaitei po insulto, mitybos nepakankamumas nustatytas 26 proc., o po dviejų savaičių – jau 35 proc. pacientų [2]. Pagrindiniai ir stipriausi mitybos nepakankamumą nuspėjantys veiksniai yra disfagija ir maitinimas per zondą, reikšmės turi anksčiau persirgti insultai, cukrinis diabetas, vyresnis nei 70 metų amžius [10].

Po insulto, kaip ir sergant kitomis ūmiomis ligomis, didėja maisto medžiagų poreikis. Insultu sergantys pacientai labai dažnai negali suvartoti jiems būtino maisto kiekio, todėl gali atsirasti neigiamas energijos balansas. Keleto kitų tyrimų duomenimis, nepakankama mityba pirmąją savaitę insultu sergantiems pacientams susijusi su padidėjusia pirmojo mėnesio neigiamų pasekmių rizika (mirtis arba visiška priklausomybė), didesne infekcijų ir pragulų rizika, ilgesne hospitalizavimo trukme [2] bei blogesnėmis funkcinėmis baigtimis po reabilitacijos [10].

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 10

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.