Naujos radiochirurgijos ir radioterapijos galimybės teikia daug vilčių

2018-10-10

Apie naujas prostatos vėžio gydymo metodikas, jų privalumus, galimybes maksimaliai apsaugoti greta esančius audinius ir organus, apie teikiamas viltis bei kitais klausimais kalbamės su Nacionalinio vėžio centro gydytoju onkologu radioterapeutu Dariumi Norkumi.

 

Kas tai yra stereotaksinė radiochirurgija ir stereotaksinė radioterapija? 

 

Stereotaksinė radiochirurgija (angl. Stereotactic Radiosurgery, SRS) arba stereotaksinė radioterapija (angl. Stereotactic Radiotherapy, SRT) – tai neinvaziniai išorinės spindulinės terapijos metodai, leidžiantys solidinį naviką ar kitos ligos židinį apšvitinti efektyvia jonizuojamųjų spindulių doze vienos (SRS) ar kelių (SRT) procedūrų metu. Įgyvendinama efektyvi jonizuojamųjų spindulių dozė, kuri dažniausia sunaikina naviką arba sustabdo jo augimą, todėl šis gydymo metodas dar vadinamas stereotaksine abliacine radioterapija (SABR). Taikant šį gydymo metodą, ne tik pasiekiama labai didelė jonizuojamosios spinduliuotės dozė taikinyje (navike, ligos židinyje), bet ir labai staigus tos dozės mažėjimas už taikinio ribų, leidžiantis maksimaliai saugoti greta esančius audinius ir organus.

 

Kaip tai pasiekiama?

 

Stereotaksinės radioterapijos taikinys negali būti labai didelis, jis turi būti aiškiai matomas moderniomis radiologinio vaizdinimo priemonėmis (KT, MRT, PET-KT). Jei tai piktybinis navikas, jam neturėtų būti būdingos plačios mikroskopinės infiltracijos ribos. Visa kita yra technologiniai sprendimai, kurie gali būti skirtingi – gama peilis (GammaKnife®), kompaktiškas robotinis linijinis greitintuvas (CyberKnife®) ar radiochirurgijai pritaikytas linijinis greitintuvas (TrueBeam® STX), kuris dabar instaliuotas Nacionaliniame vėžio institute. Pirmosios dvi sistemos skirtos tik stereotaksinei radiochirurgijai, o trečioji gali būti naudojama ir įprastinei spindulinei terapijai. Jokių akivaizdžių fizikinių (tikslesnio dozės skyrimo į taikinį) ar klinikinių (gydymo efektyvumo ar saugumo) pranašumų nė viena sistema neturi, tačiau radiochirurgijai pritaikytas linijinis greitintuvas ta pačia jonizuojamųjų spindulių doze naviką gali apšvitinti daug greičiau. Kartais tas skirtumas gali būti skaičiuojamas valandomis.

Taigi labai tikslus taikinio vaizdinimas yra būtina sąlyga. Pastaruosius keletą dešimtmečių sparčiai tobulėjant kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tomografijai bei kitiems radiologiniams vaizdinimo metodams, lygia greta tobulėjo stereotaksinė radiochirurgija bei stereotaksinė radioterapija.

Antra svarbi sąlyga – švitinamos srities fiksavimas, fiziologinių taikinio judesių (pvz., dėl kvėpavimo) registravimas ir kontroliavimas, taikinio išorinių koordinačių nustatymas. Štai iš kur pavadinime atsirado žodis „stereotaksinė“: 1951 metais Švedijos neurochirurgas Lars Leksell panaudojo stereotaksinį neurochirurginį galvos fiksavimo įrenginį, turintį trimatę koordinačių sistemą, nukreipti rentgeno spindulių pluoštą į trišakį nervą. Trumpalaikis neuralgijos gydymo efektas buvo puikus. Šiais laikais „kruvinu“ būdu fiksuojamas stereotaksinis rėmas radiochirurgijoje nebenaudojamas. Jį pakeitė modernios trimatės radiologinės vaizdinimo sistemos, montuojamos radiochirurgijos procedūrų bunkeryje arba pačiame stereotaksinės radioterapijos įrenginyje – kilovoltinė konuso pluošto kompiuterinė tomografija. Dėl tokių vaizdinimo sistemų ar kitų radiologijos pasiekimų šiuolaikinė spindulinė terapija ir stereotaksinė radioterapija dar vadinamos vaizdais valdoma radioterapija (angl. Image Guided Radiotherapy, IGRT) bei vaizdais valdoma stereotaksinė radioterapija (angl. Image Guided Stereotactic Radiotherapy, IGSRT).

Trečioji labai svarbi stereotaksinei radioterapijai pritaikyto linijinio greitintuvo dalis – labai tiksliai jonizuojamųjų spindulių pluoštą formuojantis įrenginys, vadinamas kolimatoriumi, sudarytas iš 2,5 mm dinamiškai judančių volframo lapelių, kurie keičia jonizuojamųjų spindulių pluošto formą ir intensyvumą naviko švitinimo metu. Toks stereotaksinės radioterapijos įgyvendinimo būdas vadinamas arkine moduliuoto intensyvumo spinduline terapija (angl. Volumetric Modulated Arc Therapy, VMAT).

 

Kokiems pacientams ir kokiose ligos stadijose ji taikoma?

 

Kranialinė radiochirurgija yra seniausiai naudojama stereotaksinė radiochirurgijos sritis. Dažniausiai ir sėkmingiausiai šiuo metodu gydomos solitarinės ar pavienės galvos smegenų metastazės, kiti piktybiniai ir nepiktybiniai navikai (meningiomos, akustinės neuromos, hipofizio adenomos, gliomos atkryčiai). Radiochirurgiškai gali būti gydomos ir nenavikinės ligos (arterio-veninės malformacijos, trišakio nervo neuralgija) bei kai kurie funkciniai sutrikimai.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5

Nuotraukoje - onkologas radioterapeutas D. Norkus

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.