Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Neišnešioti naujagimiai. Šiandienės aktualijos

2020-03-24

Dr. Ilona Aldakauskienė,

LSMU MA Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus ir

Naujagimių infekcijų sektoriaus vadovė

 

Neišnešiotu arba prieš laiką gimusiu laikomas naujagimis, kuris gimsta < 37 sa­vaičių gestacinio amžiaus (220–366 savaitės). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje gimsta apie 15 milijonų neišnešiotų naujagimių ir šis skaičius didėja. Prieš laiką gimusių nauja­gimių skaičius labai svyruoja įvairiuose regionuose. Mažiau išsivys­čiu­siose šalyse apie 12 proc. visų naujagimių gimsta prieš laiką, o šalyse, kuriose eko­nominė padėtis geresnė, – apie 9 proc. Lietuvoje 2018 me­tais prieš laiką gimė 5,5 proc. visų gyvų gimusių naujagimių.

Epidemiologiniai duomenys

Pagal gimimo laiką neišnešioti naujagimiai skirstomi į:

–      ypač neišnešiotus (< 28 gestacinių savaičių amžiaus);

–      labai neišnešiotus (28–31 gestacinių savaičių amžiaus);

–      vidutiniškai neišnešiotus (32–33 gestacinių savaičių amžiaus);

–      vėlyvuosius neišnešiotus (34–36 gestacinių savaičių amžiaus).

Pagal gimimo svorį naujagimiai skirstomi į:

–      ypač mažo gimimo svorio (YMGS) (< 1000 g);

–      labai mažo gimimo svorio (LMGS) (< 1500 g);

–      mažo gimimo svorio (MGS) (< 2500 g).

Didžioji dalis neišnešiotų naujagimių pasaulį išvysta 32–34 gestacinių savaičių (84 proc.). Mažiausiai, apie 5 proc., gimsta < 28 gestacinių savaičių. Juo mažesnis naujagimio gestacinis amžius ir gimimo svoris, juo sunkesnė jo adaptacija ankstyvuoju laikotarpiu ir didesnė mirtingumo rizika.

Labai mažo gimimo svorio (LMGS) naujagimiai sudaro nedidelę visų nauja­gimių dalį. 2016 metais JAV jų buvo 1,4 proc. visų gyvų gimusių naujagimių. 2018 metais Lietuvoje gimė 190 LMGS naujagimių ir tai sudarė 0,73 proc. visų gyvų gimusių ir 13,3 proc. visų neišnešiotų naujagimių.

Neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas

Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris vis dar yra pagrindiniai naujagimių mirtingumo rizikos veiksniai. Dėl neišnešiotumo sukeltų komplikacijų kiekvie­nais metais pasaulyje naujagimystės laikotarpiu miršta apie vienas milijonas vaikų. Juo mažesnis gestacinis amžius ir gimimo svoris, juo didesnė mir­tingumo rizika. 2013 metų duomenimis, JAV, atsižvelgiant į gimimo svorį, nau­jagimių mirtingumas (neonatalinis) tūkstančiui gimdymų buvo toks [32, 33]:

–      1250–1499 g gimimo svoris – 29,19 naujagimių;

–      1000–1249 g gimimo svoris – 46,36 naujagimių;

–      750–999 g gimimo svoris – 97,99 naujagimių;

–      500–749 g gimimo svoris – 337,46 naujagimių;

–      < 500 g gimimo svoris – 834,34 naujagimių.

Lietuvoje 2018 metais prieš laiką gimusių naujagimių mirtingumas pagal gi­mimo svorį buvo [2]:

–      > 2500 g gimimo svoris – 0,7 proc.;

–      2000–2499 g gimimo svoris – 1,0 proc.;

–      1500–1999 g gimimo svoris  – 1,3 proc.;

–      1000–1499 g gimimo svoris – 5,4 proc.;

–      500–999 g gimimo svoris – 24,1 proc.;

–      < 500 g gimimo svoris – 50 proc.

Daugelyje šalių prieš laiką gimusių naujagimių išgyvenamumas gerėja, tačiau labai skirtingu tempu. National Institute of Child Health & Human Development Neonatal Research Network duomenimis, labai neišnešiotų nau­jagimių išgyvenamumas 1995–1996 metais ir 1997–2002 metais buvo atitinkamai 84 ir 85 proc. Japonijos mokslininkai skelbia, kad LMGS naujagimių išgyvenamumas 2003 metais buvo 89,2 proc., 2008 metais – 91,3 proc.

Lietuvoje LMGS naujagimių išgyvenamumas pastaruosius dešimt metų ge­rėjo. 2007 metais jis buvo 72,7 proc., 2018 metais – 86,8 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2018 metais gimė 88 LMGS naujagimiai, iš kurių 92 proc. išgyveno.

Neišnešiotų naujagimių sergamumas

Dėl morfologinio ir funkcinio nebrandumo neišnešiotiems naujagimiams būdingas didelis sergamumas naujagimystės laikotarpio ligomis. Vertinant ligų dažnumą didžiausias dėmesys skiriamas ir daugiausia duomenų skelbiama apie LMGS naujagimių sergamumą. Dažniausios jų ligos yra kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS), atviras arterinis latakas (AAL), bronchopulmoninė displazija (BPD), ankstyvasis ir vėlyvasis sepsis, viduskilvelinės kraujosrūvos ir kita. Įvairių šalių autoriai pateikia skirtingus duomenis apie ligų dažnumą. Teigiama, kad kvėpavimo sutrikimo sindromo dažnumas LMGS naujagimiams yra 52–93 proc., neišnešiotų naujagimių retinopatijos – 59 proc., atviro arterinio latako – 25–46 proc., brochopulmoninės displazijos – 14–42 proc., vėlyvojo naujagimių sepsio – 36 proc., nekrozinio enterokolito (NEK) – 2,2–11 proc., III laipsnio intraventrikulinės kraujosrūvos (IVK) – 5,2–7 proc., intrapa­renchiminių kraujosrūvų – 9 proc., periventrikulinės leukomaliacijos – 3 proc.

Nors ir didelis LMGS sergamumas, yra duo­menų, kad apie 70 proc. jų išgyvena be didžiųjų komplikacijų: BPD, IVK, NEK. Stoll ir kolegos įvertino neišnešiotų nauja­gimių, išgyvenusių be didžiųjų ligų (didelio laipsnio IVK, PVL, BPD, NEK, infekcijų, neišnešiotų naujagimių retinopatijos ≥3 st.) skaičių pagal gestacinį amžių. Tyrėjai nustatė, kad 22 sav. gestacinio amžiaus tokių naujagimių nėra, 23 sav. – 8 proc., 24 sav. – 9 proc., 25 sav. – 20 proc., 26 sav. – 34 proc., 27 sav. – 44 proc., 28 sav. – 57 proc. naujagimių.

Pagalba gimstant

Dar prieš gimstant neišnešiotam naujagimiui atliekama daug veiksmų ir procedūrų jo prognozei pagerinti. Prasidėjus priešlaikiniam gimdymui moteriai skiriamas vaisiaus plaučių brandinimas gliukokortikoidais, antibakterinis gydymas, pratęsiamas bevandenis laikotarpis. Nėščioji, kuriai gresia priešlaikinis gimdymas, reikalauja ypatingos priežiūros. Numatomas neišnešioto naujagimio gimimo būdas ir, jei įmanoma, laikas. Neišnešioti < 34 sav. gestacijos naujagimiai turi gimti trečio lygio ligoninėse.  Jei gimdoma kitoje ligoninėje, stabilizavus būklę toks naujagimis perkeliamas į trečio lygio ligoninę.

Vos gimusiems labai neišnešiotiems naujagimiams iškart reikia padėti stabilizuoti kvėpavimo funkciją. Nors didžioji dalis net ir labai neišnešiotų naujagimių gimę jau kvėpuoja, kvėpavimui palaikyti yra reikalingos įvairios procedūros. Dažnam naujagimiui pakanka nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose terapijos, tačiau neretai prireikia ir mechaninės plaučių ventiliacijos. Juo mažesnis naujagimio gestacinis amžius ir svoris, juo labiau tikėtina, kad iš karto po gimimo prireiks mechaninės plaučių ventiliacijos. Šių laikų neonatologija žengia invazijos mažinimo keliu. Ankstyva efektyvi nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose terapija, ankstyvas natūralaus surfaktanto panaudojimas suteikia galimybę dažniau išvengti mechaninės plaučių ventiliacijos. Iš 2019 metais LSMU Kauno klinikose gimusių ir į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių stacionarizuotų 219 neišnešiotų naujagimių intubacijos ir mechaninės plaučių ventiliacijos iš karto po gimimo prireikė 34 naujagimiams. Kuo neišnešioto naujagimio gestacinis amžius didesnis, tuo labiau tikėtina ankstyvoji naujagimio adaptacija be papildomų priemonių. Naujagimiai, kurių amžius yra arti išnešioto naujagimio amžiaus, dažnu atveju iš karto gimę gali būti dedami mamai ant krūtinės.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 2.


 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.