Operos grandas Merūnas Vitulskis – apie sveikatą, ligas, dietas, fitoterapiją ir... požiūrį į veganus

2018-05-23

Visų mūsų numylėtinis tenoras Merūnas Vitulskis, kaip įprastai, nustebina begaliniu nuoširdumu ir atvirumu – nors jau kone dešimt metų jis be atvangos sukasi gan intensyviame profesionalaus muzikinio pasaulio sūkuryje, mielai atranda laiko pokalbiui ir sutinka papasakoti apie savo sveikatą, užklupusias ligas ir gydymosi būdus, atskleidžia, kokių vaistų galima visada rasti jo kelionių lagamine, ir išduoda, ką galvoja apie dietas, homeopatiją, žalingus įpročius, ekologiją ar veganų taip nemėgstamus mėsos produktus... 

 

Mielas Merūnai, Jūs jau apie dešimt metų, galima sakyti, „sėdite“ ant kelionės lagaminų – išvykos į prestižinius Europos teatrus statyti vis naujų vaidmenų ir trumpam – vėl į namus, pas šeimą; tarptautiniai festivaliai, konkursai, koncertai garsiausiose pasaulio scenose, kartais – vos ne tiesiai iš lėktuvo... Įtampa pakankamai didelė, taigi kaip jaučiatės? Kaip vertintumėte – kokia šiandien yra Jūsų sveikata?

Jeigu trumpai atsakyti – jaučiuosi banguotai (juokiasiV. G.). Kai stengiesi palaikyti gerą formą, svyravimų išvengti turbūt neįmanoma. Pavyzdžiui, toksinų valymas. Organizmo tai negali neveikti. Dietos – vėl tas pats. Taigi jaučiuosi dinamiškai...

 

Girdėjau, kad praėjusį rudenį palengvėjote beveik 30 kilogramų. Drastiški svorio pokyčiai Jums ne svetimi jau keletą metų. Kaip tai veikia savijautą ir, aišku, balsą, dainavimą? Ar tiesa, kad operos dainininkui didesnis svoris vis dėlto yra naudingas, nes sustiprina balsą?

Taip, mano svoris labai dažnai „migruoja“ (šypteliV. G.). Svarstyklės tai į viršų šauna, tai žemyn... Rudeninis antsvorio netekimas, tikiuosi, bus paskutinis kartas, kai aplankė tokie drastiški, dideli pokyčiai. Jeigu tiksliau – numečiau 27 kilogramus, o šiaip, būdavo, 4 ar 5 kilogramai tai priauga, tai nukrenta... Su mano gyvenimo būdu nėra lengva svorio atsikratyti ir tokią būseną išlaikyti. Viena vertus, nuolatinės kelionės koreguoja mitybos įpročius, neturiu galimybių kasdien valgyti tuo pačiu metu, o, kita vertus, turiu tokius galbūt nelabai sveikus įsitikinimus, kad maisto išmesti negalima. Taigi, jei šeimoje maisto liko, turbūt suprantate, kur jis atsiduria (juokiasi – V. G.). Būtent tai, ko gero, labiausiai ir gadina mano fiziologinę būklę. Tiesa, bandau su šiomis savo „ydomis“ kovoti, dedu tam dideles pastangas – gal kada nors galėsiu pasidžiaugti, kaip man tai pavyko... Na, o kalbant apie svorio įtaką balsui, be abejo, ilgus metus operos dainininkams tai buvo tarsi privalumas. Tačiau laikai keičiasi, viskas modernėja, muzikinis pasaulis irgi ne išimtis, be to, operos atlikimas irgi keičiasi – solistas gauna daugiau užduočių, tenka daugiau vaidmens, veiksmo, vaidmenys nebūna tokie statiški, kaip anksčiau, ir tai, be abejo, verčia keisti fizinę formą. Nes kuo daugiau dainininkas sveria, tuo sunkiau jam scenoje judėti. O juk kai scenoje pradėsi dusti – pirmiausia tas pasijaus balse.

 

Dainininkui balsas – lyg darbo įrankis. Jį reikia labai saugoti...

Mano pirmasis dainavimo mokytojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalo dėstytojas Jonas Antanavičius nuolat akcentuodavo, kad dainininkui nereikėtų būti labai „trapiam“. Netgi atvirkščiai, kaip pabrėždavo jis, – balsą būtina nuolat grūdinti. Jei suskaudo gerklę ar pajutai, kad pradedi kimti, esą nereikia pulti į paniką ir specialiais „tepinėliais“ pradėti vilgyti gerklę, vynioti kaklą kompresais... Stengiuosi savęs per daug nelepinti – nesibaiminu skersvėjų, oro temperatūrų permainų, net jei ir vėsoka, neprisirengiu per šiltai, net ir šalčiausią žiemos dieną neapsimuturiuoju kaklo šalikais... Apskritai nemėgstu labai šiltų, storų drabužių.

 

O Jus vaikystėje „griebdavo“ ligos? Sunkių atvejų buvo pasitaikę?

Persirgtos ligos tracheitas ir laringitas yra tik smulkmenos, palyginti su ta liga, kuria susirgau būdamas gal 7 ar 8 metų. Persikaitinau saulėje, ir sugriebė... meningitas! Jaučiausi baisiai – patyriau klinikinę mirtį, vos mane išgelbėjo… Kasdien reanimacijos skyriuje sulašindavo po 6 lašines! Per tą laiką, kai gulėjau ligoninėje, padarė 12 punkcijų – skausmingų dūrių į stuburo kanalą… Bet aš, sakė mama, buvau labai kantrus, neišspaudžiau nė vienos ašaros…

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2

Nuotraukoje - Merūnas su mylima žmona Erika

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.