Osteoartrito diagnostika ir gydymas

2018-02-14

Osteoartritas yra dažna degeneracinė sąnario kremzlės liga, susijusi su kaulo hipertrofiniais pokyčiais [1]. Tai pati dažniausia artrito forma [2]. Šios ligos rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, buvusi trauma, vyresnis amžius, nutukimas ir genetiniai veiksniai [1]. Nors daugumai pacientų pasireiškia sąnario skausmas ir jo funkcijos sutrikimas, amžius, kada liga prasideda, sąnarių pažeidimo seka ir ligos progresavimas skiriasi [2]. Osteoartritas gali būti ir besimptomis, atsitiktinai diagnozuotas apžiūros pas gydytoją metu ar atlikus radiologinius tyrimus, ir sparčiai progresuojantis bei sukeliantis neįgalumą.

 

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei oasteoartrito paplitimas didėja. Ši liga yra lėtinė ir progresuojanti. Kasdienis sergančių osteoartritu pacientų aktyvumas yra mažesnis, o gyvenimo kokybė blogesnė [3]. Pagrindiniai osteoartrito gydymo tikslai yra mažinti skausmą, gerinti sąnario funkciją ir sustabdyti ligos progresavimą. Tam yra taikomos farmakologinės bei nefarmakologinės priemonės, o esant sunkiam osteoartritui, kai pacientas kenčia stiprų skausmą, yra ryškus sąnario funkcijos sutrikimas, o kiti gydymo būdai neefektyvūs, – chirurginis gydymas [4-7].

 

Osteoartrito diagnostika

Osteoartritas prasideda sąnario skausmu, sustingimu ir ribotu judesiu [1, 2]. Simptomai dažniausiai pasireiškia tik vieno ar kelių sąnarių srityse. Dažniausiai pažeidžiami plaštakų, kelių, klubų ir stuburo sąnariai [1]. Sergant osteoartritu sąnarių pažeidimas įprastai būna asimetriškas.

Svarbiausias šios ligos klinikinis požymis yra skausmas [1]. Osteoartrito sukeltas skausmas yra susijęs su judesiu, o pailsėjus – sumažėja arba išnyksta [1, 2]. Iš pradžių skausmas yra aštraus pobūdžio ir nuspėjamas – pacientas žino, kad tam tikro judesio metu skaudės [2]. Dėl to jis pradeda riboti didesnio intensyvumo fizinę veiklą. Vėliau skausmas dažnėja ir pradeda trukdyti kasdieniam aktyvumui [2]. Galimi nenuspėjami sąnario sustingimo epizodai. Galiausiai skausmas tampa pastovus, geliančio, maudžiančio pobūdžio, su dažnais nenuspėjamais aštraus, intensyvaus, varginančio skausmo epizodais [2]. Skausmas osteoartrito metu dažniausiai sustiprėja vėlyvą popietę ir ankstyvą vakarą, bet gali pablogėti ir ryte pabudus [2]. Sergant sunkiu osteoartritu skausmas gali varginti ir naktį. Kai kuriems žmonėms skausmas būna deginančio pobūdžio, plačiai išplitęs aplink sąnarį, kartu jaučiamos parestezijos [2]. Tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie dažną gretutinę ligą fibromialgiją [2].

Kitas osteoartritui būdingas simptomas yra sąnario sustingimas [1, 2]. Jis dažniausiai jaučiamas rytais, trunka trumpiau nei 30 minučių [1].

Pacientas taip pat gali jausti raumenų silpnumą, padidėjusį jautrumą sąnario vietoje, kuris yra susijęs su sąnario pažeidimu [2]. Jei jautrumas jaučiamas toliau už sąnario, galima įtarti periartikulinių minkštųjų audinių patologiją [2]. Osteoartritui būdingas judesių amplitudės sumažėjimas (tieks pasyvių, tiek aktyvių judesių metu), kurį daugiausia sąlygoja kraštiniai osteofitai ir sąnario kapsulės sustorėjimas [2]. Patinimas gali būti dėl kaulo ir kremzlių remodeliavimosi. Sąnario deformacija rodo, kad yra stipriai progresuojantis sąnario pažeidimas. Pacientai gali jausti sąnario nestabilumą. Tai būdingas kelio sąnario osteoartrito simptomas [2].

Jei vidutinio ar vyresnio amžiaus asmuo skundžiasi vieno ar kelių sąnarių skausmu, sustingimu ir/ar judesio ribotumu, galima įtarti osteoartritą [1]. Diagnozei patikslinti pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas. Jo metu galima nustatyti skausmą judesio metu ir sąnario amplitudės sumažėjimą. Kiekvieno sąnario pažeidimui yra būdingi tam tikri specifiniai požymiai. Pavyzdžiui, kelio sąnario osteoartritui, be minėtų simptomų, būdinga krepitacija judesio metu, Beikerio cista, šoninis nestabilumas ir valgus arba varus deformacija [1].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 8

 

© 2006 Visos teisės saugomos.