Paciento žinios – svarbiausias gydymo sėkmės veiksnys

2017-11-22

Cukriniu diabetu Lietuvoje ir pasaulyje kasmet suserga vis daugiau žmonių. 2014 metais pasaulyje dėl šios ligos kentėjo net 422 milijonai žmonių, Lietuvoje – apie 80 tūkst. gyventojų. Naujosios technologijos, moksliniai išradimai, medikamentai padeda kontroliuoti šią ligą, tačiau svarbiausias veiksnys, užtikrinantis gydymo sėkmę, – paciento turimos žinios ir elgsena.

 

„Tikriausiai nėra kitos ligos, kurios sėkmingam valdymui būtų tokia svarbi mityba. Todėl sergančiojo gyvenimas ir gydymo sėkmė neretai labiausiai priklauso ne nuo gydytojo sprendimų, bet nuo paciento žinių, kasdienės elgsenos“, – įsitikinusi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus vadovė, gydytoja endokrinologė docentė Evalda Danytė.

 

Cukrinio diabeto problematika pastebima ir tarp vaikų. Šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga 930 vaikų, o kiekvienais metais nauji ligos atvejai diagnozuojami apie 110 vaikų. Endokrinologijos klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė dr. Edita Jašinskienė pasakoja, kad didžiausia inovacija 1 tipo diabeto gydyme šiuo metu yra insulino pompos su nuolatiniu gliukozės jutikliu, kurios, esant žemam gliukozės kiekiui kraujyje, gali sustabdyti insulino leidimą ir apsaugoti organizmą nuo pavojingos gyvybei būklės – hipoglikeminės komos.

 

 „Mūsų skyrius yra unikalus tuo, kad su cukriniu diabetu sergančiu pacientu dirba daugiadalykė gydytojų komanda: gydytojai vaikų endokrinologai, slaugytojai, slaugytojai diabetologai bei psichologas. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus bei pažangus gydymo būdas, remiantis naujausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis. Atliekami tyrimai, patikslinantys gretutines ligas, lėtines diabeto komplikacijas. Pacientus mokome sveikos mitybos principų, angliavandenių kiekio skaičiavimo maiste, glikemijų kontrolės fizinio aktyvumo metu, insulino dozių korekcijos įvairių būklių metu, ūmių ir lėtinių diabeto komplikacijų prevencijos. Šiame procese labai svarbus ir psichologo vaidmuo – jis pacientams padeda įveikti stresą, diagnozavus ligą“, – teigia dr. E. Jašinskienė.

 

Docentė E. Danytė primena, kad Kauno klinikose dirba ir slaugytojas-diabetologas, teikiantis konsultacijas gyvensenos su cukriniu diabetu klausimais. Slaugytoja diabetologė konsultuoja diabetinės priežiūros klausimais, prižiūri diabetines opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą. Bendravimas su pacientais valdant diabetą svarbus ir siekiant paneigti visuomenėje įsivyravusius mitus, kad pradėjus švirkštis insuliną negalima grįžti prie kitokio gydymo, arba, kad diabetu susergama vartojant per daug saldumynų.

 

„Apie cukrinį diabetą kalbama daug, tačiau tarp begalės informacijos žmogui tampa sudėtinga atsirinkti patikimą šaltinį, atpažinti teisingą ir patikimą informaciją”, – tikslios informacijos svarbą pabrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Endokrinologijos būrelio pirmininkė Aušra Morkūnaitė. „Todėl lapkričio 14 dieną minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų Endokrinologijos klinika drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos būreliu organizavo informacinių, edukacinių renginių ciklą, kurių metu žmonės buvo šviečiami apie diabeto prevenciją ir ligos kontrolę“. Lapkričio 14 d. prie Kauno valstybinio muzikinio teatro praeiviams buvo pasakojama apie cukrinį diabetą ir matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, o vakare Kauno valstybinis muzikinis teatras nušvito mėlyna spalva. Renginiai dar tęsis ir visą lapkričio mėnesį: lapkričio 18–19 dienomis Kauno Akropolio „Euro vaistinėje“ bus matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, o visą lapkritį Kauno mokyklose bus vedamos pamokos moksleiviams apie cukrinį diabetą.

 

Cukrinis diabetas – tai lėtinis medžiagų apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis lėtine hiperglikemija (cukraus padidėjimu kraujyje), angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimu. Iš visų sergančiųjų, daugiau nei 90% vyrauja antro tipo cukrinis diabetas, kuomet sutrinka hormono insulino veikimas žmogaus organizme. Likusieji 10% sergančiųjų kenčia dėl pirmojo tipo cukrinio diabeto, kuris pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje, kuomet dėl tam tikrų priežasčių kasa stokoja insulino. Pacientams tenka visą gyvenimą gydytis ir švirkštis insuliną arba naudoti insulino pompas. Kauno klinikose susirgusiems cukriniu diabetu tiriami antikūniai prieš kasos ląsteles – autoimuninei diabeto kilmei patvirtinti. Jauniems asmenims, kuriems nerandama šių antikūnių, atliekami genetiniai tyrimai – tiriama dėl genetinio MODY diabeto.

 

Kauno klinikų informacija, Aušros Morkūnaitės nuotr.

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.