Klausos negalią turintiems žmonėms pradedami kompensuoti funkcionalesni bei modernesni klausos aparatai. Šiam tikslui pustrečio karto didinamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų klausos aparatų bazinės kainos, o priemonei įgyvendinti skirta 850 tūkst. eurų.

Paliatyvusis vyresnių žmonių skausmo gydymas

2020-04-29

Manoma, kad iki 2050-ųjų vyresnių nei 60 metų asmenų skaičius pasaulyje padvigubės [11]. Kadangi vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, ateityje daugės žmonių, sergančių daugybinėmis, įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ir širdies nepakankamumu. Taip pat vyresni žmonės susidurs ir su daugybe psichologinių problemų, tokių kaip savarankiškumo netekimas ir įvairūs nepritekliai.

 

Paliatyvioji pagalba – kas tai?

 

Paliatyviosios pagalbos tikslas – gerinti ligonių gyvenimo kokybę, mažinti ligų sukeliamas kančias, anksti nustatyti ir tinkamai gydyti nemalonius pojūčius [4].

Tarp vyresnių žmonių ši pagalba apima:

-          geriatrinės ir paliatyviosios priežiūros derinimą, stengiantis visapusiškai įvertinti socialinius, asmeninius ir aplinkos veiksnius;

-          supratimą apie daugybinių lėtinių ligų eigą, jų gydymą vaistais ir vartojamų vaistų sąveikas bei holistinį požiūrį į ligonį;

-          ypatingą dėmesį bendravimui su pacientu, jo įtraukimą priimant sprendimus ir pastangas išlaikyti jo autonomiją;

-          darbą ne tik su pacientu, bet ir su jo šeimos nariais, tiek teikiant pagalbą namuose, tiek ligoninėse ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Skausmo įvertinimas

 

Vyresnių žmonių patiriamo skausmo įvertinimas gali būti sudėtingas [2]. Auksiniu standartu išlieka paties žmogaus nusiskundimų apibūdinimas [3]. Pagrindiniai klausimai, kurie turėtų būti užduodami siekiant įvertinti skausmo intensyvumą, yra: 1. pojūčio apibūdinimas; 2. sukeliamų emocijų įvertinimas; 3. skausmo įtaka kasdienei veiklai [8].

 

Demencija ir kiti pažinimo sutrikimai

 

Vyresniems žmonėms neretai gali būti sunku apibūdinti patiriamą skausmą dėl pažinimo sutrikimų, atsiradusių sergant demencija, kitomis neurodegeneracinėmis ligomis, patyrus insultą arba esant tam tikrų kultūrinių ar elgesio sutrikimų. Dauguma demencija sergančių asmenų gali tinkamai apibūdinti patiriamo skausmo intensyvumą [12], tačiau visais atvejais būtina žinoti visą paciento klinikinę anamnezę. Tiesioginiai vizualiniai požymiai gali padėti atpažinti skausmo sukeltus elgesio ir išvaizdos pokyčius [9]. Amerikos geriatrijos asociacijos gairėse [3] pateikiami keli galimi su skausmu susiję išoriniai pokyčiai:

 

 

Paveikta sritis

Pokyčio pavyzdys

1

Veido išraiška

Surauktas, perkreiptas veidas

2

Leidžiami garsai

Dejavimas, niurnėjimas

3

Kūno judesiai

Kūno dalies saugojimas, galūnės vilkimas

4

Santykio su kitais asmenimis pasikeitimas

Atsiskyrimas, agresija

5

Rutinos, įprasto elgesio pasikeitimas

Apetito, miego režimo, kasdienių veiklų pasikeitimas

6

Psichinės būsenos pasikeitimas

Delyras, nerimas, verksmingumas

 

Dauguma skalių, skirtų vyresnių asmenų patiriamam skausmui įvertinti, remiasi šiais išvardytais apibūdinimais. Tai tokios praktikoje naudojamos skalės kaip Abėjaus skausmo skalė (angl. Abbey pain scale) [1], skausmo stiprumo įvertinimas sunkia demencija sergantiems pacientams (angl. PAINAD – Pain Assessment in Advanced Dementia) [10] ir skausmo intensyvumo įvertinimas vyresniems pacientams, turintiems bendravimo sutrikimų (angl. PACSLAC – Pain Assessment Checklist for Seniors with Limited Ability to Communicate) [5].

 

Pagrindiniai paliatyvaus skausmo mažinimo principai

 

Nefarmakologinės priemonės, tokios kaip reguliarus mankštinimasis, pagalbinės judėjimo priemonės, atsipalaidavimo pratimai [2] ar vietiškai vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) raumenų ir kaulų skausmui malšinti, turėtų būti rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo gydymas. Tačiau medikamentinis vyresnių žmonių gydymas gali būti gana sudėtingas. Vyresni pacientai neretai vartoja daug skirtingų vaistų, todėl jų sąveikos, metabolizmo ir išskyrimo pokyčiai gali padidinti šalutinių poveikių riziką. Šiuo metu yra žinomos kelios rekomendacijos (AGS 2009), kuriomis remiantis galima reikšmingai sumažinti šių šalutinių poveikių riziką:

-          Vaistinius preparatus skirti naudojantis Pasaulio sveikatos organizacijos skausmo gydymo pakopomis (http://www.who.int/cancer/palliative/painladder/en/).

-          Gydymą pradėti mažiausia įmanoma vaisto doze ir palaipsniui ją didinti, kol bus pasiektas norimas terapinis poveikis.

-          Gydyti mažiausiai invazinėmis priemonėmis.

 

 

Indikacija

Pastabos

Paracetamolis/acetaminofenas

Kaulų ir raumenų skausmas, osteoartritas

Veiksmingas ir saugus analgetikas

NVNU (naproksenas, ibuprofenas)

Kaulų ir raumenų skausmas, osteoartritas, kai gydymas paracetamoliu neefektyvus

Didelė šalutinių poveikių rizika: kraujavimas iš VT, ŠKL (AH, ŠN rizikos padidėjimas), LIL eigos pablogėjimas

Kodeinas

Silpno poveikio opioidas vidutinio sunkumo skausmui mažinti

Galimi šalutiniai poveikiai: sedacija, haliucinacijos, delyras, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas, padidėjusi griuvimo, lūžių rizika. Gali būti naudojami fentanilio ir buprenorfino pleistrai, tačiau jie netinkami gydant opioidų poveikiui atsparius pacientus

Morfinas, oksikodeinas, fentanilis

Stipraus poveikio opioidas sunkiam onkologiniam ir neonkologiniam skausmui mažinti

Amitriptilinas

Neuropatinis skausmas

Galimi šalutiniai poveikiai:  posturalinė hipotenzija, aritmijos, šlapimo susilaikymas, glaukoma, pažintinių gebėjimų sutrikimai

Pregabalinas, gabapentinas

Neuropatinis skausmas

Nerimą mažinantis ir sedacinis poveikis

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

VT – virškinimo traktas

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

AH – arterinė hipertenzija

ŠN – širdies nepakankamumas

LIL – lėtinė inkstų liga

 

Išvados

 

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.