Pavojingiausios ligoninių vietos - priėmimo ir reanimacijos skyriai bei operacinės

2018-01-28

Statistika rodo, kad skristi lėktuvu ar važiuoti automobiliu yra saugiau nei gydytis. Pavojingiausios vietos pacientams – priėmimo ir reanimacijos skyriai bei operacinės. Būtent čia įvyksta daugiausiai nepageidaujamų nutikimų, tokių kaip susižeidimai pargriuvus, smulkios vagystės ar gyvybę galinčios kainuoti medikų klaidos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. habil. dr. Vinsas Janušonis daugiau nei dešimtmetį skyrė mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadybos ir gydymo kokybės tyrimams. Jo surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos ligoninėse nepageidaujamų įvykių nutinka daug mažiau nei užsienyje, o specialios apsaugos priemonės padėtų dar labiau sumažinti jų skaičių.

„Pacientai ir medikai rezultatus vertina skirtingai. Medikams labiau rūpi atskiros proceso dalys: teisingai diagnozuota liga, tinkamai skirtas gydymas, suteikta kokybiška slauga, paciento būklė ir pan. Pacientai linkę vertinti visumą. Net jei gydymo procesas vyko sklandžiai ir ligonis pasveiko, bet, tarkime, tuo metu netoli ligoninės buvo išdaužtas jo automobilio langas, žmogus gali teigti, kad toje ligoninėje viskas blogai, ir į ją nebegrįš, – teigia prof. V. Janušonis. – Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą galima lyginti su medaus statine. Mūsų šalyje ji yra gana geros kokybės, tačiau įvairūs nepageidaujami įvykiai yra tas šaukštas deguto.“

Mokslininko teigimu, sveikatos įstaigų vadyba labai skiriasi nuo taikomos verslo ar gamybos įmonėse. Ši sritis daug sunkiau prognozuojama, jai skiriama labai mažai lėšų, o įstaigos reputacija dažnai priklauso nuo medikų elgesio. Net ir vienintelė vieno mediko klaida gali lemti neigiamą visuomenės nuomonę. Visuomenė apie sveikatos priežiūros įstaigą paprastai sprendžia iš dviejų rodiklių: paslaugų prieinamumo ir nepageidaujamų įvykių dažnumo.

Duomenys rodo, kad net dešimtadalis Jungtinių Amerikos Valstijų ligoninėse fiksuojamų nepageidaujamų įvykių, kurių per metus būna 180 tūkstančių, baigiasi mirtimi. Šalies sveikatos apsaugos sistemai tokios klaidos per metus atsieina 37,6 mlrd. JAV dolerių (apie 30,7 mlrd. eurų). Jei panašūs skaičiai būtų būdingi ir Lietuvai, per metus turėtų būti fiksuojama 20–60 tūkst. tokių incidentų, iš jų apie 2 tūkst. atvejų baigtųsi pacientų mirtimi.

Laimei, Lietuvos gydymo įstaigose nepageidaujamų įvykių nutinka dešimtimis kartų mažiau nei kitose šalyse. Su nepageidaujamas įvykiais susiduria vos 0,3 proc. visų pacientų, t. y. apie 2100 asmenų per metus. Mirtimi baigiasi 1,5 proc. tokių įvykių.

Visame pasaulyje dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami įvykiai yra susiję su netinkamu vaistų skyrimu, perdozavimu ir pan. Dažnai pasitaiko griuvimų, pasibaigiančių lūžiais, galvos traumomis ir t. t.

Lietuvoje su vaistais ir griuvimais susijusių nepageidaujamų įvykių fiksuojama gana nedaug. Mūsų šalies ligoninėse dažniausi nepageidaujami įvykiai: pakartotinės operacijos, pooperacinės komplikacijos, netyčinės klaidos ir t. t. Tiesa, labai retai pasitaiko ir rezonansinių įvykių: nužudymų, savižudybių, prievartavimų, sveikų galūnių amputavimų, infekcijų ar parazitų protrūkių, gaisrų, sumaišytų pacientų duomenų.

Vertindamas medikų klaidas prof. V. Janušonis pabrėžia, kad dauguma jų būna netyčinės.

„Įvykiui nutikus, medikų klaidas įvertinti lengviau. Tada aiškiau, ką reikėjo daryti kitaip, tačiau medikui sprendimą reikia priimti čia ir dabar, o žmonėms būdinga rizikuoti ir klysti. Visi medikai mąsto skirtingai, turi savų įpročių, nors dažniausiai yra baigę tą patį universitetą“, – sako prof. V. Janušonis.

Gydymo baigtis gali būti nesėkminga ir dėl pacientų charakterio ar įpročių. Prof. V. Janušonis prisimena atvejį, kai moteris pati savaitei atidėjo būtiną sudėtingą operaciją, nes pirmiau norėjo surašyti testamentą.

Ligoninės vadovas turi receptą, kaip pagerinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. „Pusės nepageidaujamų įvykių būtų galima išvengti. Tam pirmiausia reikia kokybės programos, ją mūsų šalyje ketinama pradėti diegti jau šiemet, – teigia prof. V. Janušonis. – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet priimame iki 50 tūkst. pacientų. Visus nepageidaujamus įvykius registruojame ir analizuojame. Tai neabejotinai padės jų išvengti ateityje.“

 

Prof. habil. dr. V. Janušonis nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Sveikatos priežiūros vadybos ir kokybės Lietuvoje tyrimai (teoriniai ir praktiniai aspektai) 2002–2016 m.“


Karolina Derbutaitė

Nuotr. - V. Janušonis

 


 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.