Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo aktualijos

2019-06-06

Gyd. Skaistė Tulytė

VU Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje, pradžioje nepasireiškianti jokiais klinikiniais simptomais. Ji įtariama radus padidėjusį prostatos specifinį antigeną (PSA) arba apčiuopus mazgelį, nelygumą, asimetriją digitalinio rektalinio tyrimo metu. Prostatos vėžio rizika didėja kylant PSA ir nors tikslios specifinės vertės, patvirtinančios karcinomos diagnozę nėra, šio žymens kilimas reikšmingas vertinant vėžio riziką. Diagnozuojant privaloma atlikti biopsiją ir gautos medžiagos histologinį ištyrimą. Aptarus su pacientu, jei jo tikėtina gyvenimo trukmė daugiau nei 10 metų (kai kurių ekspertų rekomenduojama – daugiau nei 5 metai) ir yra vienas iš požymių: 1) PSA (pradinis ir po kelių savaičių pakartojus) pakilimas virš normos atitinkamai pagal amžiaus grupę ar 0,75 ng/ml per metus; 2) mazgelis, induracija, asimetrija digitalinio rektalinio tyrimo metu. Jei PSA rezultatai abejotini, papildomai vertinamas PSA dvigubėjimo laikas, atliekamas dubens magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Kai pacientą vargina sunkios gretutinės ligos, mažinančios išgyvenimo trukmę, o įtariamas prostatos vėžys simptomų nesukelia, biopsija neatliekama [1].

 

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

 

Ši programa yra skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis PSA koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

 

Programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką, taikyti radikalius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų išgyvenimo trukmę ir sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos. Įstaigos, teikiančios pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, informuoja apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymą minėtos amžiaus grupės pacientus. PSA rekomenduojama tirti  ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus, išskyrus atvejus, kai: 1) vyrų iki 59 metų (imtinai) PSA kiekis ≤ 1 ng/ml ‒ tuomet tiriama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus ir 2) vyrų nuo 60 metų PSA kiekis ≤ 2 ng/ml ‒ tiriama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus. Aptikus PSA padidėjimą 3 ng/ml ir daugiau, pacientas siunčiamas pas urologą, atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas,  transrektalinė prostatos biopsija, kontroliuojama ultragarsu (ne mažiau kaip 6 stulpeliai), prostatos tūrio matavimas, biopsinės medžiagos histologinis ištyrimas [2].

 

Remiantis valstybinės ligonių kasos ataskaitos duomenimis 2018 metais ištirta 106 114 asmenų, kasmet vidutiniškai 10 proc. tiriamųjų nustatomas padidėjęs PSA (1 lentelė) ir beveik pusei pacientų, kuriems buvo atlikta prostatos biopsija, pasitvirtino vėžio diagnozė (2 lentelė).

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2019 m. Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.