Pūlingas hidradenitas

2018-06-19

Milda Krivickaitė

VUL SK Dermatovenerologijos centras

 

Pūlingas hidradenitas – lėtinė, uždegiminė odos liga, pažeidžianti apokrininių prakaito liaukų sritis, dažniausiai pažastis, kirkšnis, išangės, gaktos odą, ir pasireiškianti skausmingais mazgais, pūliniais, kuriems pratrūkus formuojasi fistulės ir randai. Pūlingas hidradenitas nėra dažna liga. Europoje paplitimas siekia iki 1 proc. Dažniausiai ši liga pasireiškia jauno amžiaus žmonėms, moterims 2–3 kartus dažniau nei vyrams.

Pūlingas hidradenitas sunkina pacientų kasdienę veiklą, didina socialinę atskirtį. Todėl ankstyva diagnostika labai svarbi užkertant kelią ligos progresavimui ir gerinant pacientų gyvenimo kokybę. Vis dėlto, literatūros duomenimis, pūlingas hidradenitas diagnozuojamas vėlai – po ~ 7 m. nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

 

Etiologija ir patogenezė

 

Iki šiol nėra tiksliai aiški pūlingo hidradenito etiologija ir patogenezė, tačiau žinoma, kad genetika ir aplinkos veiksniai turi neabejotiną reikšmę. Didžioji dalis pacientų rūko, yra nutukę ar turintys antsvorį. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad 30–40 proc. pacientų turi giminaičių, sergančių šia liga.

Ligos metu vystosi plauko folikulo okliuzija, kuri lemia plauko folikulo maišelio išsiplėtimą ir plyšimą, lydimą uždegimo – dėl to formuojasi abscesai, suardomas pilosebacinis kompleksas ir aplinkinės struktūros. Galiausiai besikartojantys uždegimai lemia sinusinių traktų ir randų formavimąsi.

Bakterinė infekcija laikoma antriniu patogenezės veiksniu. Išsiplėtus ir plyšus plauko folikului, keratinas ir bakterijos patenka į aplinkinius audinius, sukeliamas uždegiminis atsakas, kuris lemia lėtinio uždegimo vystymąsi. Pūlingo hidradenito bėrimuose vyrauja koaguliazės negaminantys stafilokokai ir anaerobinė mikroflora. Ūmines odos ir poodžio infekcijas sukeliantys S. aureus ir streptokokai nustatomi itin retai.

 

Klinika

Pūlingas hidradenitas dažniausiai pažeidžia pažastis, kirkšnis, anogenitalinę sritį, tarpvietę ir moterų odą po krūtimis, tačiau bėrimų gali būti ir kitose kūno vietose. Pirmiausia susiformuoja skausmingi poodiniai mazgeliai, kurie ilgainiui didėja, susidaro gilūs odos abscesai. Ligai progresuojant formuojasi drenuojantys sinusiniai traktai, fibrozė ir randai. Ligai būdinga lėtinė eiga su paūmėjimais ir remisijomis.

 

Diagnostika

Pūlingo hidradenito diagnostikai taikomi diagnostiniai kriterijai:

  • Pirminiai kriterijai:
    • pasikartojantys skausmingi, pūlingi bėrimai dažniau nei 2 kartus per 6 mėn. (mazgeliai, abscesai, fistulės, randai);
    • lokalizacija: pažastys, kirkšnys, genitalinė sritis, tarpvietė, sėdmenys, po krūtimis (moterims).
    • šeiminė pūlingo hidradenito anamnezė;
    • neigiamas pasėlis ar normali odos mikroflora pasėlyje.
  • Antriniai kriterijai:

 

Biopsija atliekama tik retais atvejais, esant neaiškiai diagnozei. Instrumentiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija, gali būti atliekami siekiant įvertinti pažeidimų gylį prieš operacinį gydymą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.