Reikšmingas žingsnis kontrolės link

2018-03-13

Pasaulio sveikatos organizacija arterinę hipertenziją (AH) yra pripažinusi svarbiausiu ir nepriklausomu sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) ir mirtingumo dėl jų rizikos veiksniu. Įrodyta, kad netgi nedaug sumažinus arterinį kraujospūdį reikšmingi sumažėja ŠKL rizika. AH gydoma kompleksiškai – nemedikamentinėmis priemonėmis (dieta, fizinis aktyvumas) ir vaistais, kartais atsparia gydymui AH sergantiems ligoniams atliekamos chirurginės intervencijos.

 

Arterinės hipertenzijos gydymo pagrindu išlieka antihipertenzinė farmakoterapija. Ji gali būti labai veiksminga, jei taikoma metodiškai, tinkamai parinkus vaistus ir jų dozes. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vaistais efektyviai kontroliuojant kraujospūdį galima iki 30–40 proc. sumažinti mirtino ir nemirtino insulto, 20 proc. – ŠKL komplikacijų dažnumą lyginant su negydytais AH sergančiais asmenimis.

Naujausios Europos kardiologų draugijos/Europos hipertenzijos draugijos gairės nurodo, kad AH reikia pradėti gydyti kuo anksčiau, o gydant – siekti tikslinio kraujospūdžio ≤140/90 mm Hg. AH gydyti vartojami ne mažiau kaip 6 farmakologinių klasių vaistai, jų pasirinkimas platus, o prieinamumas geras, tačiau kraujospūdžio kontrolės efektyvumas realioje klinikinėje praktikoje išlieka nepakankamas. Įvairių tyrimų duomenimis, ne daugiau kaip 50 proc. antihipertenziniais vaistais gydomų ligonių diastolinį kraujospūdį (dAKS) pavyksta sumažinti ≥10 mm Hg palyginti su pradiniu. Monoterapija būna veiksminga 25–30 proc. AH sergančių pacientų, o iki 70 proc. atvejų kraujospūdžio kontrolės pasiekiama tik dviejų ar daugiau vaistų deriniais. Apibendrintais duomenimis, nuolatinės optimalios kraujospūdžio kontrolės pasiekiama 20–30 proc. nuo AH gydomų ligonių.

Dauguma AH sergančių pacientų efektyviai gali būti gydomi tik antihipertenzinių vaistų deriniais. Naujausiose AH gydymo rekomendacijose nurodoma, kad 2 vaistų deriniu reikėtų gydyti ne tik tada, kai nepakankamai veiksminga monoterapija, bet ir tais atvejais, kai pacientas priskiriamas didelei ŠKL rizikos grupei.

Klinikinėje praktikoje vartojami įvairių antihipertenzinių vaistų deriniai, iš kurių vienas naujausių – beta adrenoblokatoriaus (BAB) ir hidrochlortiazido (HCT) derinys. Placebu kontroliuojami tyrimai ir metaanalizės rodo, kad AH gydymas BAB ir HCT deriniais efektyviai sumažina ŠKL komplikacijų dažnumą.

Trečiosios kartos BAB išsiskiria farmakologiniais savitumais. Pavyzdžiui, nebivololis turi kitiems BAB nebūdingų vazodilatacinių savybių, pasižymi metaboliniu neutralumu. EKD/EHD gairėse nurodoma, kad trečiosios nebivololio ir HCT deriniai neveikia metabolizmo arba jį veikia silpniau lyginant su klasikiniais BAB. Todėl nebivololio ir HCT deriniai gali būti tinkamas pasirinkimas pradedant arba tęsiant anksčiau pradėtą AH gydymą.

Nebivololis (N) yra trečiosios kartos beta adrenoblokatorius (BAB), pasižymintis savitu farmakologiniu profiliu, kurio ryškiausi bruožai – vazodilatacinis poveikis ir metabolinis neutralumas. Klinikinėje praktikoje plačiai vartojamas nebivololio ir tiazidinio diuretiko hidrochlortiazido derinys (N/HCT) veikia aktyviai hipotenziškai, veiksmingas ir saugus įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant sergančiuosius cukriniu diabetu ir pagyvenusius asmenis.

Nebivololis pasižymi lipofiliškumu, dideliu antagonistiniu selektyvumu beta-1 adrenoreceptoriams ir vazodilataciniu poveikiu, kuris siejamas su NO sintezės ir išskyrimo stimuliacija endotelyje. AH gydyti vartojamas raceminis d ir l enantiomerų junginys. Kiekvienas šių enantiomerų pasižymi skirtingu farmakologiniu aktyvumu.

 

Nebivololio ir hidrochlortiazido derinys

 

Tyrimo dalyviai vartojo įprastinę 5 mg/d. nebivololio/12,5 mg/d. HCT dozę. Nustatyta, kad jau po 6 savaičių sistolinis ir diastolinis AKS sumažėjo atitinkamai – 23,0 ir 11,7 mm Hg, o po 12 savaičių išliko panašiai tiek pat sumažėjęs (atitinkamai – 12,4 ir 19,7 mm Hg lyginant su pradiniu). Vertinant procentais, sistolinis kraujospūdis, lyginant su pradiniu, sumažėjo 14,1 proc., diastolinis – 12,4 proc.

Cukriniu diabetu ir AH sergančių pacientų sistolinis kraujospūdis sumažėjo vidutiniškai – 21,7 ± 10,9 mm Hg, diastolinis – 13,8 ± 8,4 mm Hg. Procentine išraiška tai sudarė atitinkamai 14,1 ir 13,9 proc.

Nebivololio/HCT derinys efektyviai sumažino ir vyresnio amžiaus asmenų kraujospūdį: diastolinį – 11,0 ± 8,4 mm Hg, sistolinį – 22,5 ± 13,6 mm Hg. Vertinant procentais, tai sudarė atitinkamai 11,8 ir 13,9 proc. Visoje tyrimo dalyvių grupėje terapinis atsakas į gydymą nebivololio/HCT deriniu pasiektas 81,14 proc., vyresnio amžiaus žmonių grupėje – 75 proc., cukriniu diabetu sergančiųjų grupėje – 83,3 proc. pacientų.

 

Saugumas

Gydant nebivololio/HCT deriniu nenustatyta kliniškai reikšmingų glikemijos ir lipidų pokyčių, glikemijos ir lipidogramos įverčiai vyresnio amžiaus ir cukriniu diabetu sergančių pacientų grupėse tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo panašūs.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 9

 

© 2006 Visos teisės saugomos.