Sąnarių sveikata vartojant natūralias priemones

2017-06-06

Nuosekliai teigiami klinikiniai rezultatai ir palankios saugumo charakteristikos rodo, kad erškėtuogės gali būti laikomos šiuolaikinio gydymo, skirto geresnei sąnarių sveikatai, dalimi. Ikiklinikiniai ir klinikiniai erškėtuogių miltelių tyrimai parodė, kad jiems būdingas stiprus uždegimą slopinantis ir antioksidacinis poveikis.

 

Erškėtuogių milteliai kliniškai buvo vertinami daugelyje tarptautinių mokslinių ir klinikinių tyrimų [10-18]. Juos atliekant buvo įrodyta akivaizdi šių miltelių nauda uždegimo kilmės sąnarių sutrikimų turintiems žmonėms. WOMAC indeksu nustatyta, kad erškėtuogių milteliai sumažina sąnarių skausmą ir padidina osteoartritu sergančių pacientų sąnarių lankstumą bei judrumą [10-13]. Daugiau nei 80 proc. tyrimo dalyvių, vartojusių erškėtuogių miltelius, jau po trijų savaičių pastebėjo teigiamą poveikį [12, 13]. Be to, 40–50 proc. tokių tyrimų dalyvių nurodė, kad papildę mitybą erškėtuogių milteliais jie sumažino nuskausminamųjų ir vaistų nuo uždegimo vartojimą [12]. Sąnarių ligomis sergantiems žmonėms vartojant erškėtuogių miltelius taip pat pagerėja bendra būklė, gyvenimo kokybė, atsiranda daugiau energijos [12, 13]. Trijų atsitiktinės imties kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 287 sergantys įvairių sąnarių osteoartritu pacientai, metaanalizės duomenimis (n = 287), erškėtuogių milteliai padeda pastebimai sumažinti skausmą (p = 0,0019) [17]. Faktiškai skausmo sumažėjimas vartojant erškėtuoges (poveikio dydis: 0,37) buvo panašus, kaip vartojant NVNU (poveikio dydis: 0,29) [19]. Erškėtuogių miltelius vartojusių pacientų atsakas (rodantis bet kokį skausmo sumažėjimą pagal WOMAC) buvo du kartus dažnesnis nei placebą vartojusių pacientų. Be to, pacientai nurodė vartojantys mažiau analgetikų.

 

Hipotetinis poveikio mechanizmas

 

Erškėtuogių miltelių poveikis sergantiesiems osteoartritu buvo įrodytas daugelyje klinikinių ir mokslinių tyrimų [10-18]. Veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, bet nurodomas tam tikrų erškėtuogių sudedamųjų dalių uždegimą slopinantis poveikis ir jų antioksidacinė geba.

 

Uždegimą slopinantis poveikis

Erškėtuogių miltelių in vitro tyrimuose stebėtas ženklus neutrofilų chemotaksio slopinimas [10, 11], atitinkantis poveikį, būdingą NVNU, pvz., ibuprofenui [10, 11, 20-22]. Nustatyta, kad erškėtuogių milteliuose esantys galaktolipidai slopina chemotaksį, t. y. žmogaus periferinio kraujo polimorfonukleininių leukocitų (PMN) migraciją – 60 proc. (iš 100), esant in vitro koncentracijai vos 1 μg/ml [11]. Ibuprofenas in vitro tyrimuose PMN migraciją slopino tik 50 proc. (iš 100) [10, 11, 20-22]. Ląstelių gyvybingumo tyrimai parodė, kad PMN ląstelės buvo gyvybingos net kai galaktolipidų koncentracija buvo nuo 50 iki 100 μg/ml, taigi ląstelių migracijos slopinimas yra grįžtamas ir nesusijęs su jokiu šios veikliosios medžiagos toksiniu poveikiu.

Makrofaguose ir periferinio kraujo leukocituose erškėtuogių milteliai ir galaktolipidai slopina NO (azoto oksido) ir prostaglandino E2 gamybą bei mažina citokinų (TNF-α, IFN-γ, IL-1β, IL-6, IL-12) ir chemokinų išskyrimą. Kaip rodo mažesni matricos etaloendopeptidazių, agrekanazių, makrofagų uždegimo baltymų, chemokinų ir citokinų mRNR lygiai, SW1353 ląstelėse ir pirminiuose chondrocituose erškėtuogių milteliai ir galaktolipidai mažino katabolinių genų ekspresiją ir uždegimo baltymų išskyrimą. Galaktolipidų poveikis buvo silpnesnis nei erškėtuogių miltelių, kuriuose galimai yra ir kitų kremzlę saugančių medžiagų. Poveikis citokinų gamybai ir MMP ekspresijai rodo, kad erškėtuogių milteliai slopindami reguliuoja su osteoartritu susijusius katabolinius procesus [23].

Šie in vitro tyrimų rezultatai atitinka anksčiau aprašytų klinikinių tyrimų, kuriais tirti osteoartritu sergantys pacientai, rezultatus, parodžiusius, kad skausmą mažinantis erškėtuogių miltelių poveikis kliniškai palyginamas su NVNU, pvz., acetilsalicilo rūgšties, poveikiu [10]. Tai, kad skausmas vėl atsirado po 12–14 dienų, rodo, kad erškėtuogių milteliai iš tiesų turi tyrime pastebėtą skausmą mažinantį poveikį [10]. Šį įrodytą uždegimą slopinantį poveikį atitinka ir tai, kad erškėtuogių milteliai pastebimai sumažina sveikų savanorių ir osteoartritu sergančių pacientų C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje [10].

 

 

Antioksidacinis poveikis

Ląstelių ir audinių pažaidą bei lėtinį uždegimą sukelia ir skatina progresuojantis leukocitų kaupimasis ir vėliau iš šių imuninių ląstelių išsiskiriantys cheminiai fermentai bei toksiški laisvieji radikalai. Žinoma, kad oksidacinis stresas yra daugelio lėtinių uždegimo ligų patogenezės veiksnys. Oksidacinis stresas yra susijęs su reaktyvių deguonies formų (ROS) ir reaktyvių azoto formų (RNS), įskaitant laisvuosius radikalus, gamyba visuose aerobiniuose mikroorganizmuose [24-30]. Be viduląstelinio ir tarpląstelinio signalizavimo šios reaktyvios molekulių formos gali pažeisti ląstelių struktūras.

Tai ypač aktualu kalbant apie lėtinio uždegimo reakcijas, nes atitinkamos PMN ląstelės ir monocitai gamina didelius proteolizinių ir hidrolizinių fermentų, taip pat toksiškų deguonies radikalų kiekius [10]. Pagal apibrėžimą laisvasis radikalas yra bet koks atomas (pvz., deguonies, azoto), turintis bent vieną nesuporuotą elektroną išoriniame sluoksnyje – dėl šios savybės jis yra itin reaktyvus. Laisvasis radikalas susidaro, kai nutrūksta kovalentinis ryšys tarp struktūrų ir vienas elektronas lieka prie kiekvieno naujai susidariusio atomo [31].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.