Seminare - apie Europos Sąjungos dabartį bei ateities perspektyvas

2017-11-13

Lapkričio 10-11 dienomis Kaune vykęs tradicinis seminaras regioninei žiniasklaidai, kurį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kaip įprastai, sulaukė didžiulio žurnalistų ir Lietuvos leidinių redaktorių susidomėjimo. Dvi dienas seminaro dalyviai su autoritetingais pranešėjais aktyviai diskutavo įvairiausiomis temomis – padedant Europos Sąjungos ateitimi, Rail Baltica projekto pristatymu ir nagrinėjimu, o baigiant medijų raštingumo – netikrų naujienų tematika ir multimedijų pasakojimų kūrimo subtilybėmis.

Diskusiją dėl Europos Sąjungos dabartį ir ateitį moderavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Pranešimus šia tema skaitė Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas žurnalistas Rytis Zemkauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Margarita Šešelgytė.

Trumpai apie svarbiausius ES pasiekimus

Šie, 2017-ieji metai, Europos Sąjungai buvo ir sudėtingi, ir labai aktyvūs. Džiugi žinia, kad pastaruosius dvejus metus ES ekonomika augo sparčiau nei JAV. Nedarbo lygis yra mažiausias per 9 metus. ES šiuo metu yra 235 mln. dirbančių žmonių - tokio užimtumo rodiklio ES dar nėra buvę.

Europos Komisijos nuopelnas – Europos investicijų planas, pagal kurį iki šiol investuota 225 mln. Eur. Pagal šį planą suteikta paskolų daugiau kaip 445 tūkst. Mažųjų įmonių ir daugiau kaip 270 infrastruktūros projektų.

Sumažintas valstybinio sektoriaus deficitas nuo 6,6 iki 1,6 proc. Tai pasiekta sumaniai taikant Stabilumo ir augimo paktą. Reikalaujama fiskalinės drausmės, bet stengiamasi nestabdyti augimo.

Praėjus 10 metų nuo krizės pradžios, Europos ekonomika pagaliau atsigauna. Kartu atgaunamas ir pasitikėjimas. Pripažįstama, jog visa tai netruks amžinai – reikia padaryti du dalykus: išlaikyti pernai nustatytą kursą ir, antra, nubrėžti ateities kursą. Būtina kurti vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę 2025 m. Europą.

Europoje neturi būti mirčių, kurių galima išvengti

Europa yra daugiau nei vien bendroji rinka. Daugiau nei pinigai, daugiau nei euras. Svarbiausia visada buvo vertybės.

Europa pirmiausia yra laisvės sąjunga. Laisvės nuo bet kokios priespaudos ir diktatūros; laisvės reikšti savo nuomonę; laisvės, kurią dažnai laikome savaime suprantama. Laisvė yra ES pagrindas. Tačiau laisvė iš dangaus nenukrinta. Dėl jos reikia kovoti. Europoje ir visame pasaulyje.

Antra – Europa turi būti lygybės sąjunga. Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių. Nepriimtina, kad 2017 metais vaikai tebemiršta nuo ligų, kurios Europoje turėjo būti seniai išnaikintos. Vaikams Rumunijoje ar Italijoje turi būti suteikta tokia pati galimybė skiepytis nuo tymų, kaip ir vaikams  visoje Europoje.  Todėl dirbama su visomis valstybėmis narėmis, kad būtų prisidėta prie jų nacionalinių skiepijimo pastangų. Europoje neturi būti mirčių, kurių galima išvengti.

Europoje negali būti antrarūšės darbo jėgos

Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat. EK pasiūlė naujas ES darbuotojų komandiravimo taisykles. Būtina siekti, kad visų ES darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą sąžiningai, paprastai ir veiksmingai užtikrintų nauja Europos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo institucija. Absurdiška, kad bendrojoje rinkoje yra bankininkystės institucija kontroliuoti, kad būtų laikomasi bankininkystės standartų, bet nėra bendros darbo institucijos teisingumui užtikrinti. Būtina tą instituciją įsteigti.

Negali būti antrarūšių vartotojų

Sąjungoje, kur visi lygūs, neali būti antrarūšių vartotojų. Nepriimtina, kad vienose ES šalyse žmonėms parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nors pakuotės ir prekės ženklai vienodi. Slovakai nusprendė gauti mažiau žuvies savo žuvies piršteliuose; vengrai – mažiau mėsos mėsos produktuose; čekai – mažiau kakavos šokolade. ES teisėje tokia praktika jau uždrausta. Reikia suteikti nacionalinėms valdžios institucijoms priemonių nutraukti bet kokią neteisėtą praktiką, kad ir kur ji būtų taikoma.

Stipriojo teisę pakeitė teisės valstybė

Teisinės valstybės principas reiškia, kad teisę į teisingumą vykdo nepriklausomi teismai. Teisinės valstybės principas ES nėra pasirenkamasis dalykas. Tai prievolė. Mūsų sąjunga yra teisės bendrija.

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

Kitame pranešime „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto meno vadovė Virginija Vitkienė pateikė informaciją apie ruošimąsi šiam įspūdingam renginiui.

Trumpai apie šį projektą:

Oficialus miesto šūkis – „KAUNAS 2022: IŠ LAIKINOSIOS Į ŠIUOLAIKINĘ“.

 

Lietuvos miestas Kaunas siekia tapti pokyčių varikliu vietinėje bendruomenėje, o taip pat ir visose Europos bendruomenėse, susiduriančiose su panašiais sunkumais ir problemomis.

 

Meninės ir bendruomeninės programos koncepcija paremta trimis prielaidomis:

jei norime būti ŠIUOLAIKIŠKI, turime įveikti savo fragmentiškos istorijos ir cenzūruoto mentaliteto PAINIAVĄ, sykiu suprasdami, jog gyvename ne tik dviejų didžiausių Lietuvos upių, bet ir labai skirtingų, kartais tarpusavy konfliktuojančių žmonių bei idėjų SANTAKOJE. Galiausiai turime išsiugdyti SĄMONĘ, nutiesiančią produktyvų kelią į sėkmingesnę bendruomenę Europos žemėlapyje.

 

ŠIUOLAKIŠKUMAS mums reiškia ryšį su visa Europa, buvimą kontekste ir naujo turinio kūrimą mūsų miestui, šaliai ir Europai. Todėl Kaunas nuo šiol yra vieta, kur visi kviečiami dalyvauti.

 

Meninė ir bendruomenės programa jau prasideda.

 

Revoliucingoji KULTŪROS TEMPO AKADEMIJA jau išleidžia pirmąją absolventų laidą. KULTŪROS TEMPO AKADEMIJOS pagrindas – „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ biuras. AKADEMIJA sukurta kaip atvira naujo tipo mokymo įstaiga, kurioje visas įprastas biuro veiklas papildo paskaitos ir užsiėmimai, skirti vietinei kultūros bendruomenei.

Šiuolaikinis KAUNO MITAS – kompleksinis viešųjų ryšių projektas, kurio tikslas sukurti patrauklų miesto pasakojimą. Projektas pradedamas kaip internetinė svetainė, kurioje bendraautorystės pagrindu visi turės galimybę kartu kurti istoriją apie mitinį Kauno Žvėrį.

Laikas prisijungti ir užmegzti KAUNtaktą!

 

Contemporary Capital / Šiuolaikinė sostinė

 

Atsispirdami nuo įvairių mūsų miesto tapatumui svarbių istorinių momentų, ypač – nuo tarpukario (laikinosios sostinės / temporary capital), kuris Kaunui buvo ne tik dinamiškiausias ir moderniausias, bet ir nostalgiškiausias, manome, kad atėjo laikas liautis buvus laikinąją ir tapti šiuolaikine sostine.

 

Ne tik šiuolaikine kultūros sostine, bet ir miestu, kuris brangina savo šiuolaikiškumą kaip kapitalą, sudarytą iš piliečių, verslininkų kūrybiškumo, jaunimo energijos ir novatoriškumo, turtingos ir skaudžios praeities atsiminimų, savo europietiškos istorijos, bei šiandienos ir rytdienos istorijų.

 

Rūpintis kaimynais ir artimaisiais šalia, mieste ir visoje Europoje taps įpročiu. Rūpinimasis turtina sielą ir atneša laimę. Mes padarysime viską, kad Kaunas taptų besimokančių ir laimingų žmonių miestu.

 

Virsmas šiuolaikiniu miestu yra prasminga kelionė, kuri apjungia visus miesto gyventojus. Kaip tik kartu mes ir turime sugalvoti, kas mums yra šiuolaikinis miestas.

 

Tad šiuolaikinė sostinė nėra šiuolaikinio meno sostinė. Tai daug daugiau. Tai reiškia, kad mūsų istorija, mūsų pasakojimai ir mūsų institucijos turi tapti šiuolaikiškomis. Turime suprasti, kaip kurti ateitį, mokantis iš praeities. Turime suprasti, kokiu būdu krepšinio sirgaliaus aistra gali praversti kuriant bendruomenę.

 

Contemporary Capital:

(1)    priešdėlis con lotynų kalboje reiškiantis „su“ mūsų vizijoje akcentuoja bendruomeniškumą,
(2) Temporary versus Contemporary (laikinas versus šiuolaikinis),
(3) Tempo – naujo kultūrinio tempo mieste sukūrimas,
(4) Capital – ne tik sostinė – reikšmingas, sprendimus priimantis administracinis šalies centras, bet ir kapitalas (žmogiškasis, kūrybiškasis, laiko, ekonominis). Šias kapitalo formas sieksime išskleisti trijose programų kryptyse.

 

Programų kryptys

 

conFUSION / PAINIAVA – nepatogios, nepelnytai užmirštos temos: atminties aktualizavimas (žydų kultūra ir atmintis, carinės imperijos ir sovietmečio palikimo analizė, naujos fortų, tarpukario ir industrinės architektūros paveldo išnaudojimo galimybes aktualizuojantys ir paveldą įveiklinantys projektai);

CONFLUENCE / SANTAKA – įvairių meno ir mokslo, kultūros ir technologijų, verslo, inovacijų bendradarbiavimo projektai, tarpinstituciniai bendradarbiavimo projektai, tarptautinės partnerystės ir nauji kūriniai, pasikeitimai, meno rezidencijos;

CONSCIOUSNESS / SĄMONĖ – bendruomenių įtraukimas, svetingumo ir maisto kultūros projektai, pilietiškumo stiprinimas, moksleivių, studentų, senjorų įtraukimas, aktyvus dalyvavimas, savanorystė.

 

Seminare buvo pristatytas grandiozinis „Rail Baltica“ projektas


Kaip jau ne kartą akcentuota, „Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis.

„Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto 1435 mm vėžės pločio geležinkelį, kuris sujungtų Baltijos šalis su vakarų Europos valstybėmis. Šiuo metu projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. 

 

Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“:

  • Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų
  • Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti
  • Bendras ilgis: 870 km
  • Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos
  • Didžiausias greitis: 240 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių)
  • Daugiau nei 5 mlrd. eurų investicija regione
  • Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva
  • ES Šiaurės jūros–Baltijos TEN-T koridoriaus dalis
  • Finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva
  • Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes

Istorija

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba patvirtino prioritetinių transporto projektų sąrašą. Šiame sąraše 27-uoju numeriu įtrauktas Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas „Rail Baltica“.


2007 m. liepos mėnesį Lietuva, Latvija ir Estija parengė ir suderino įgyvendinimo veiksmų grafikus, šioms veikloms įgyvendinti pateikė paraiškas TEN-T finansinei paramai gauti pagal 2007–2013 metų laikotarpio programą.


2009m. liepos 7d. Transporto investicijų direkcija ir AB “Lietuvos geležinkeliai” pasirašė sutartį dėl funkcijų pasidalijimo, pagal kurią AB “Lietuvos geležinkeliai” tapo projekto vykdytoju. 


2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, planą. Šiuo planu siūloma europinę vėžę nutiesti palei esamą plačiąją vėžę, o kur negalima – nutiesti sugretintą europinę vėžę.


2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino projektą „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu.


2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu.


2010 m. gegužės 10 d. pradėti pirmieji „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbai ruože Šeštokai - Mockava.


2014 m. sausio 23 d. įkurta specialios paskirties dukterinė AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovė, kuri yra bendros Baltijos šalių įmonės, kuruojančios projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, steigėja ir akcininke.


2014 m. spalio 28 d. Baltijos šalys pasirašė sutartį, kuria Rygoje įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonė „RB Rail AS“. Baltijos šalys valdys po trečdalį bendrovės „RB Rail“ akcijų. Svarbiausiems sprendimams priimti bus būtinas visų trijų valstybių paskirtų atstovų–valdymo organų narių pritarimas. Įmonė prižiūrės, kaip kiekvienoje šalyje įgyvendinamos projekto procedūros, koordinuos projekto eigą ir teiks administravimo paslaugas. Lietuvos interesams bendroje įmonėje atstovaus „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė „Rail Baltica statyba“.


2015 m. rudenį baigti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbai nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.


2017 m. sausio mėn. pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros „Rail Baltica“ projekto atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.

Apie smurtą šeimoje

Dar vienas pranešimas – „Kova su smurtu šeimoje: pagrindiniai nacionaliniai bei tarptautiniai instrumentai ir žiniasklaidos vaidmuo“. Jį pristatė Birutė Sabatauskaitė (Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė) ir Jūratė Juškaitė (Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, manoteises.lt redaktorė).

Apsilankymas startuolių klasteryje

Pirmosios seminaro dienos pabaigoje dalyviai apsilankė Kaune sėkmingai veikiančiame startuolių klasteryje Blaster Cluster, kurį pristatė Liudas Ubarevičius (SneakyBox vadovas).

Apie medijų raštingumą ir netikras naujienas

Antrąją dieną seminaro dalyviai aktyviai diskutavo su Vilniaus politikos analizės instituto atstove Dalia Bankauskaite apie medijų raštingumą, netikras naujienas bei mitus apie ES, o vėliau Nanook kūrybininkas Karolis Pilypas Liutkevičius pristatė Multimedijų pasakojimų kūrimo ypatumus.

Seminaro dalyviai liko dėkingi už puikų renginį. Tokie renginiai – galimybė šalies žiniasklaidos atstovams pasisemti įvairapusės patirties, įgyti naujų - svarbių ir reikalingų – žinių, ir jas perteikti skaitytojams.

Parengė Virginija Grigaliūnienė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.