Šiandieninė medicina onkologinę ligą gali sutramdyti

2018-02-15

Onkologinės ligos diagnozė – skaudi žinia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiams. Nuo tada prasideda nerimo dienos, vizitai pas gydytojus ir ilgas gydymo procesas. Ir dažniausiai šios klastingos ligos simptomai pasireiškia tada, kai vėžys būna jau gerokai pažengęs. Kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas, Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis, o kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 pacientų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

„Tarp vyrų onkologinių susirgimų Lietuvoje, šiuo metu pirmauja priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą mums, medikams, kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų pasiglemžia piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas.

Medikas įsitikinęs, kad šios sudėtingos ligos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti yra diagnozuojama onkologinė liga, nes ji per vieną dieną neatsiranda. Be to, prie teigiamų ligos gydymo rezultatų turi prisidėti ir pats pacientas – jis privalo savimi rūpintis, domėtis savo liga, aktyviai dalyvauti jos gydymo procese. „Vėžio išgydyti 100 proc. negalima, bet svarbu tai, kad šiuolaikinių technologijų dėka jį galima valdyti ir kokybiškai gydyti. Kadangi šiandien KUL ligoninėje yra visa reikiama aparatūra visapusiškai ištirti ligonį, 80 proc. mūsų onkologinių pacientų gauna chemoterapinį gydymą dar prieš operacinį gydymą, o ne tada, kai jau nieko nebegalima padaryti. Savo pacientus gydome pačiais pažangiausiais metodais – tokiais pat, kokie taikomi ir užsienyje“, – sako A. Česas.

Onkologinėms ligoms užkirsti – gnetiniai tyrimai

Vis daugiau nuo vėžio ligos mirštančių pacientų gali išgelbėti keli svarbūs faktoriai – nuolatinis  dėmesys ankstyvo vėžio diagnostikai, platesnis pacientų savimonės ir švietimo didinimas, medikų bendruomenės mokymas. Ir tokie veiksmai, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, bloga mityba, savęs neprižiūrėjimas – anksčiau ar vėliau iššaukia šią ligą, paskatina jos atsiradimą.

„Didelę įtaką vėžio ligos atsiradimui turi ir fiziškas neaktyvumas. Šiandien situacija tokia, kad žmonės per mažai dėmesio skiria sveikatinimui ir aktyviam gyvenimui. Fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje“, – tvirtina onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Gydytojo teigimu, užkirsti kelią onkologinėms ligoms Vakarų Lietuvoje padeda KUL Molekulinės diagnostikos skyrius, kuriame yra tiriami genai, lemiantys genetinį polinkį sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis. Tai krūties, kiaušidžių piktybiniai susirgimai, dauginės endokrininės neoplazijos sindromu, Lynch sindromu (storžarnės, endometro ir kt. lokalizacijų piktybiniai susirgimai), Li-Fraumeni sindromu, šeimine adenopilipoze ir kt. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiam asmeniui bei atrimiausiems giminaičiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, būtinas papildomas sekimas, taikomos konkrečios prevencinės priemonės. 

„Pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus susirgo inkstų vėžiu, jam iš karto yra skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti kitas onkologinis susirgimas. Toks ligonis patenka visos daugiadalykinės gydytojų onkologų komandos globoje, nuolat yra stebima jo būklė, neleidžiant plėtotis ligai“, – pasakoja A. Česas.

Onkologinė liga nėra paveldima

Ir visgi, kievienam onkologine liga sergančiam pacientui būna neramu dėl jo vaikų – ar jie taip pat sirgs, nes daugelis mano, kad onkologinė liga yra paveldima. „Tai visiškai netiesa, nes paveldimas ne pats onkologinis susirgimas, o polinkis sirgti vėžiu. Šios vėžio formos sudaro iki 10 procentų visų piktybinių susirgimų. Todėl mūsų ligoninės genetikų tiklas – nustatyti, ar yra genetiniai pokyčiai segančiojo asmens DNR, kurie didina riziką sirgti vėžiu ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims“, – teigia KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

emedicina.lt inf.

Nuotr. - A. Česas

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.