Sinusito gydymas

2017-11-03

Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Pagal ligos trukmę ančių uždegimas gali būti ūminis (trunka trumpiau nei 1 mėnesį), poūmis (trukmė 1–3 mėnesiai) bei lėtinis (trunka ilgiau nei 3 mėnesius) [1.] Remiantis sinusų ertmėje rastu turiniu, ūminis sinusitas gali būti serozinis, kai ančius užpildo serozinis, vandeningas sekretas, bei pūlingas, kai sinusuose randama tiršti, tąsūs pūliai. Ūminis sinusitas gydomas vaistais, tačiau jam užsitęsus ar dažnai kartojantis ūminio sinusito epizodams gali prasidėti lėtinis ančių uždegimas, kurio gydymui gali prireikti chirurginės intervencijos. Todėl labai svarbu anksti pastebėti ir laiku gydyti ūminį sinusitą, kad išvengtume vėlesnių komplikacijų.

 

Simptomai bei požymiai

Ūminiam sinusitui būdinga kaktos ar/ir veido skausmas bei spaudimas, kurio lokalizacija priklauso nuo pažeisto sinuso (skausmas kaktoje virš antakio esant kaktinio sinuso uždegimui, o skausmas giliai akiduobėje ir pakaušyje esant pleištakaulio ančio pažeidimui). Taip pat tokie simptomai, kaip užgulta nosis, pūlių tekėjimas iš nosies, susilpnėjusi uoslė, nemalonus burnos kvapas, kosulys, karščiavimas. Be visų šių simptomų, taip pat dažnas kaktos odos patinimas virš antakio, viršutinio/apatinio ar abiejų vokų ar netgi skruosto patinimas bei bendriniai simptomai, kaip antai galvos skausmas, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Lėtiniu sinusitu sergantis pacientas nosies obstrukcijos, pūlingo sekreto tekėjimo, karščiavimo bei veido skausmo ar spaudimo simptomus jaučia ilgiau nei 12 savaičių.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai

Sinusitas yra dažna uždegiminė liga, kuria paprastai sergama šaltuoju metų laiku. Ūminis sinusitas neretai yra sukeliamas virusinės gripo infekcijos, tačiau kartais uždegimą sinusuose gali sukelti ir bakterijos ar grybai. Didesnę riziką susirgti ančių uždegimu turi pacientai, kurių imuninė sistema yra sutrikusi (įgytas imunodeficitas, cistinė fibrozė). Taip pat tie, kurie serga alerginėmis ligomis (astma, šienlige) ar turi nosies landos defektų ar sutrikimų, tokių kaip iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai ar navikai [3]. Kaip ir daugeliui viršutinių kvėpavimo takų ligų, sinusito išsivystymui įtakos turi rūkymas, įkvepiamieji teršalai, buvimas kenksmingoje aplinkoje.

 

Diagnostika

Ūminis sinusitas ne visada lengvai diagnozuojamas. Dažnai jį sunku atskirti nuo peršalimo bei kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Todėl labai svarbu kruopščiai surinkti paciento anamnezę, atkreipti dėmesį į būdingus nusiskundimus (kaktos skausmas, spaudimas, uoslės sutrikimas) bei požymius (pūlingas sekretas, veido/vokų/kaktos patinimas, palpuojant skausmas sinusų projekcijoje). Be bendrųjų tyrimų, svarbu atlikti rinoskopiją, t. y. apžiūrėti nosies landas, kurios metu galima matyti paburkusią, paraudusią ančių gleivinę bei pūlius sinusų ertmėse. Paciento kraujo tyrimuose gali būti pakitę uždegimo žymenys (padidėjęs leukocitų skaičius, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis). Tiek ūminio, tiek lėtinio sinusito diagnostikai taip pat svarbūs vaizdo radiologiniai tyrimai: prienosinių ertmių apžvalginė rentgenograma, kurioje sinusito atveju matyti užtemę sinusai bei oro-skysčio linija, o neaiškiais ir komplikuotais atvejais atliekama ir kompiuterinė tomografija.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.