Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gydant arterinę hipertenziją ir dislipidemiją

2017-04-26

Dokt. Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė

LSMU MA Kardiologijos klinika

 

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Europoje išlieka pagrindine mirties priežastimi [1]. Remiantis širdies ir kraujagyslių ligų 2015 metų apžvalga Europoje, Lietuva patenka tarp didžiausią mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų turinčių šalių. Lietuvoje nuo šių ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų nei kitose Vakarų Europos šalyse. Dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti koreguojami, todėl pirminės ir antrinės profilaktikos programos yra ypač svarbios laiku nustatant ir gydant šias patologijas.

 

Lietuvoje nuo 2006 metų vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Ši programa yra skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Patikrai pacientą kartą per metus gali siųsti šeimos gydytojas, nustatęs ŠKL rizikos veiksnius. Analizuojant pirmuosius šios programos rezultatus ir ištyrus per 17 tūkst. vidutinio amžiaus žmonių, nustatyta, kad 9 iš 10 nustatyta dislipidemija, kas antras serga arterine hipertenzija ir 4 iš 10 yra nutukę. Svarbu ir tai, kad skirtingi rizikos veiksniai tarpusavyje sumuojasi ir taip didina šių ligų riziką [3, 4].

Arterinio kraujo spaudimo ir ypač dislipidemijos kontrolė yra didelė problema Lietuvoje. Kelios iš pagrindinių priežasčių – nepakankamas vaistų skyrimas, blogas vaistų vartojamumas ir nesilaikymas gydytojo skirtų rekomendacijų bei savigyda. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje statinų vartojama labai mažai. Itin didžiulį susirūpinimą kelia 2015 m. pristatyti EUROASPIRE IV tyrimo Lietuvos duomenys [13]. Šio tyrimo duomenimis, didelės ŠKL rizikos grupės pacientams, revaskulizuotiems dėl ūminės išemijos sindromų, vertinant rizikos veiksnių tikslines vertes, paaiškėjo, kad, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje pacientų, turinčių padidėjusią cholesterolio koncentraciją, yra daugiausia, o antilipidinis gydymas taikomas mažiausiai. To priežastys galėtų būti net kelios: nepakankamas antilipidinių vaistų skyrimas, neįvertinta jų nauda, prastas vaistų vartojimas.

Sudėtinių vaistų, kurie gydytų ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją, paskyrimas galėtų būti vienas iš optimalių pasirinkimo galimybių, galinčių pagerinti bent jau vaistų vartojimą.

 

Sinerginis trijų vaistų derinio poveikis

Arterinė hipertenzija ir cholesterolio apykaitos sutrikimai yra vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių pacientų mirtingumą, dažninančių priešlaikines mirtis dėl širdies ir kraujagyslių patologijos. Remiantis šiuo metu galiojančiomis ŠKL profilaktikos gairėmis, visi rizikos veiksniai turėtų būti koreguojami vienu metu [5]. Statinai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir kalcio kanalų blokatoriai (KKB) yra svarbūs vaistai keičiant ir koreguojant arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ligos progresavimą. Naujas sudėtinis vaistas Triveram, susidedantis iš įvairių dozių perindoprilio, amlodipino ir atorvastatino, gali padėti įveikti polimorbidinio paciento, sergančio arterine hipertenzija ir dislipidemija, problemas bei padėti jam išvengti ŠKL komplikacijų ateityje. Šio vaisto efektyvumas ir saugumas įrodytas klinikiniu atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamu ASCOT tyrimu, kuris dėl akivaizdžios AKFI, KKB ir statino derinio naudos buvo nutrauktas anksčiau [6].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.