Širdies ligų potvynis neslūgsta…

2017-10-17

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia žmonių sergamumo, neįgalumo ir mirčių priežastimi pasaulyje. Lietuvoje situacija itin įtempta, nes sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Šių ligų atsiradimą skatinantys rizikos veiksniai intensyviai tyrinėjami ir jau nemažai žinoma apie juos, tačiau daugelis su šiomis ligomis susijusių dalykų, patogenezinių mechanizmų vis dar nėra iki galo aiškūs. Įrodytos širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų sąsajos su padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, lipidų, mineralinių druskų, kai kurių kitų medžiagų apykaitos, hemostazės sutrikimais. Nustatyta, kad polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali būti daugiau ar mažiau genetiškai determinuotas, bet dažniau jis provokuojamas nesveikos mitybos, žalingų įpročių, ilgalaikio streso.

 

Aktualiausios šiuolaikinės fundamentinės kardiologijos temos

Šiuolaikiniame klinicisto arsenale yra galingų priemonių, galinčių palankiai paveikti, stabdyti ar koreguoti širdies ir kraujagyslių ligų eigą, patofiziologijos mechanizmus, sulėtinti jų progresavimą, net iš dalies atitaisyti jau esamus pažeidimus, skatinti jų regresiją. Į kardiologijos praktiką vis aktyviau žengia radiologiniai diagnostikos metodai (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, pozitronų emisijos tomografija), intervenciniai perkutaniniai ir chirurginiai gydymo metodai.

Šios ir daugelis kitų aktualiausių šiuolaikinės fundamentinės ir klinikinės kardiologijos temų, naujausių klinikinių tyrimų rezultatai buvo išsamiai aptarti birželio 1–3-ą dienomis Vilniuje vykusiame Šiaurės Baltijos šalių kardiologų kongrese (Nordic Baltic congress of cardiology (NBCC 2017)). Šį kongresą organizavo aštuonios Šiaurės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos ir Danijos – kardiologų draugijos, kurios yra ir Europos kardiologų draugijos narės, susijungusios į Šiaurės Baltijos šalių kardiologų aljansą. Minėtų šalių kardiologų draugijas jungia geografinis artumas, ne vienerius metus vykdoma aktyvi veikla. Šio aljanso vadovas renkamas dvejiem metams. Šiuo metu aljansui vadovauja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Rimvydas Šlapikas.

Šiaurės Baltijos šalių kardiologų kongresas yra atviras visos Europos ir pasaulio kardiologams, jame dalyvauti kviečiami visų šalių kardiologai, šeimos gydytojai, kitų specialybių gydytojai, rezidentai. Šiaurės Baltijos šalių aljanso pagrindinė misija tarsi atkartoja pagrindinį Europos kardiologų draugijos tikslą – sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų visoje Europoje.

Kongreso dalyvius sveikino Lietuvos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Gintarė Šakalytė.

Europos kardiologų draugijos (EKD) veiklą ir ateities darbų kryptis pristatė EKD viceprezidentas nacionalinėms draugijoms Stefan Anker, buvęs viceprezidentas Dan Atar (Norvegija).

Lietuvos kardiologų draugijos prezidento ir šio renginio organizacinio komiteto pirmininko prof. dr. Rimvydo Šlapiko teigimu, šis kongresas buvo pats didžiausias per aljanso gyvavimo istoriją. Į Vilnių suvažiavo per 650 dalyvių iš 28 šalių, pranešimus bei paskaitas skaitė 75 lektoriai iš viso pasaulio. Kongreso naujiena galima pavadinti sesijas kardiologijos slaugytojoms. Jų metu buvo aptariami širdies ligomis sergančių ligonių slaugos klausimai. Kita naujiena – jaunųjų kardiologų sesija, kurioje kardiologai (iki 35 metų) išgirdo daug naudingų patarimų, kaip rašyti straipsnius, dirbti ir mokytis vienu metu, ginti disertacijas. Atskirai vyko ir sesijos, skirtos elektrofiziologams, intervenciniams kardiologams bei kardiochirurgams. Šių subspecialybių gydytojų susitikimui ir bendram darbui buvo skirta visa diena.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.