Širdies nepakankamumas ir natriureziniai peptidai

2018-04-16

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra kompleksinis klinikinis sindromas, atsirandantis dėl funkcinių bei struktūrinių širdies pažeidimų ir pasireiškiantis skilvelių prisipildymo ar (ir) išstūmimo funkcijos sutrikimu. ŠN sukeliantis miokardo pažeidimas gali būti ūminis ir akivaizdus (pavyzdžiui, įvykus miokardo infarktui) arba laipsniškas, netgi nepastebimas (ilgai sergant blogai kontroliuojama arterine hipertenzija ar kt.), o kartais ŠN priežastis iš viso lieka nežinoma. Kaip atsakas į ŠN, pasireiškia įvairūs kompensaciniai mechanizmai, kaip antai: miokardo remodeliavimasis, hipertrofija, intensyvesnis biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimas. Lėtinio ŠN paūmėjimas yra viena dažniausių skubaus pacientų hospitalizavimo priežasčių.

 

Pasaulyje ŠN serga apie 25 mln. žmonių, o ŠN ar besimptomė skilvelių disfunkcija nustatoma apie 4 proc. Europos gyventojų (vien Jungtinėje Karalystėje – apie 900 tūkst. žmonių). JAV kasmet užregistruojama iki 700 tūkst. naujų ŠN atvejų. Žmogui senstant ŠN atsiradimo rizika didėja, vyresnių nei 70 m. žmonių grupėje siekia 10 procentų.

Nuo ŠN diagnozės nustatymo per 1 metus miršta vienas iš 5 pacientų. Esant ŠN rizikai numirti nuo ūminės širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) komplikacijų yra 6–9 kartus didesnė negu bendrojoje populiacijoje.

Lėtiniam ŠN gydyti stiprios ekonomikos šalyse išleidžiama 1–2 proc. sveikatos priežiūros biudžeto lėšų, 2/3 jų tenka stacionariniam pacientų gydymui. Didėjant tikėtinai gyvenimo trukmei ir visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių ŠN paplitimas ateityje neišvengiamai augs. Prognozuojama, kad 2010–2030 m. valstybių sveikatos priežiūros biudžetų išlaidos ŠKL (įskaitant ŠN) gydyti padidės 200 proc.

Ankstyvos stadijos ŠN diagnozavimas yra veiksmingiausias būdas pagerinti ŠN sergančių pacientų ligos baigtis, gyvenimo kokybę ir padidinti gyvenimo trukmę.

2001 metais Amerikos kardiologų draugija patvirtino naują ŠN klasifikaciją, kuria remiamasi ir dabar. Joje skiriamos keturios ŠN stadijos (nuo A iki D). Gairėse itin pabrėžiama ikiklinikinio ŠN (A stadijos) ankstyvos diagnostikos svarba, t. y. atranka asmenų, turinčių didelę ŠN riziką.

Ankstyvos stadijos ŠN atpažįstamas iš besimptomių struktūrinių ir funkcinių širdies sutrikimų, kaip antai: kairiojo skilvelio sistolinės disfunkcijos, kairiojo skilvelio hipertrofijos. Pradėjus taikyti profilaktikos priemones, kol ŠN yra ikiklinikinės stadijos, galima atitolinti kliniškai aiškaus, tai yra simptominio ŠN pasireiškimą ir lėtinti progresavimą.

 

Simptomai

ŠN kliniškai pasireiškia dusuliu, silpnumu, skysčių susilaikymu organizme (plaučių pabrinkimu, blauzdų edema), kaklo venų išsipūtimu, objektyviais širdies disfunkcijos ramybėje požymiais.

Europos kardiologų draugijos 2012 m. gairėse nurodoma, kad fizinis ŠN sergančio paciento tyrimas turi reikšmingų trūkumų:

  • ŠN simptomai gali būti sunkiai atskiriami nuo kitų ligų simptomų, todėl jų diagnostinė vertė ribota, be to, silpnai susiję su skilvelių funkcija.
  • ŠN simptomus gali būti sunku pastebėti ir įvertinti nutukusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtine plaučių liga.
  • Trūkstant specifinių ŠN simptomų, pacientams atliekama echokardiografija, bet ir ji gali būti mažai informatyvi.
  • Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas yra ribotos vertės ŠN diagnozuoti ir negali paneigti ūminio ŠN diagnozės.

Dėl šių priežasčių ŠN diagnostika neretai būna paini, sudėtinga, ypač pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

ŠN sukeltas dusulys, ypač ūminis, yra grėsminga ir varginanti būklė, todėl svarbu, kad dusulio priežastis būtų nustatyta greitai ir tiksliai. Dusulį dažniausiai sukelia kvėpavimo organų arba širdies ir kraujagyslių ligos. Neteisingai interpretavus dusulio kilmę ar pobūdį, ligoniui gali būti paskirtas netinkama ir neveiksmingas gydymas (pavyzdžiui, duodama bronchų dilatatorių sergantiesiems ŠN) arba iš viso neskiriama jokio. Tyrimai rodo, kad apie 43 proc. atvejų ūminio ŠN diagnozė gydytojams kelia abejonių.

Siektina diagnostika optimaliu atveju turėtų būti greita, labai tiksli, jei įmanoma, neinvazinė ir ekonomiška.

 

Natriureziniai peptidai

Pastaraisiais metais aktyviai ieškoma įvairių kitų ŠN požymių, simptomų ir žymenų, kurie ŠN diagnostiką padarytų operatyvesnę, informatyvesnę, labiau patikimą ir lengviau prieinamą kasdienėje klinikinėje praktikoje. Vieni tokių – vadinamieji širdies pažeidimo biologiniai žymenys BNP ir NT-proBNP. B tipo natriurezinio peptido (BNP) ir N terminalinio pro BNP (NT-proBNP) tyrimai ženklina kokybiškai naują ŠN diagnostikos etapą. NT-proBNP pasižymi dideliu informatyvumu ir patikimumu. Pavyzdžiui, maža BNP ar NT-proBNP koncentracija paneigia dusulio dėl ŠN tikimybę nepriklausomai nuo echokardiografinio tyrimo rezultatų.

Natriureziniai peptidai yra specifiški biologiniai žymenys. Šias medžiagas gamina širdies skilvelių miocitai esant miokardo sienelių įtampai, stresui ar nuovargiui. Todėl BNP ir NT-proBNP yra tinkami biologiniai žymenys ŠN diagnozuoti.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.