HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Širdies nepakankamumo biožymenų taikymas ir vertinimas

2020-07-01

Prof. dr. Julius Ptašekas,

Rygos Stradinio universitetas

 

Širdies nepakankamumo (ŠN) ir jo sukeliamų klinikinių problemų efektyvus (su)valdymas – vienas rimčiausių šiandienos medicinos iššūkių. Tenka įvertinti ir tai, kad klinikinės baigties požiūriu ŠN prognozė, deja, gana dažnai yra blogesnė nei onkologinių ligų.

Siekiant pagerinti klinikines baigtis, kritiškai svarbu kuo tiksliau įvertinti miokardo pažeidimo laipsnį ir blogėjant ambulatoriškai gydomo paciento būklei laiku nustatyti, kada reikalinga pakartotinė hospitalizacija.

 

Šiuo metu klinikinėje praktikoje plačiai naudojami laboratorinės diagnostikos biožymenys: natriureziniai peptidai (NT, NT-proBNP), kurie yra gaminami širdies prieširdžių ir skilvelių miocituose kaip atsakas į miokardo perkrovą dėl slėgio ar tūrio, troponinas I (TnI) ir troponinas T (TnT). Į kraujotaką širdies troponinų patenka tik esant negrįžtamam kadiomiocito pažeidimui.

Norėčiau akcentuoti, kad prognozei daug ir gana tikslios informacijos suteikia tirpus tumorogenezės slopiklis – sST2, išsiskiriantis širdies pažeidimo metu, ir  dalyvaujantis imuninėse ir uždegiminėse ląstelių signalinėse reakcijose, kurios gali skatinti miokardo hipertrofiją ir fibrozę.  O tai jau klinikinės prognozės ir klinikinės baigties žymuo.

 

Miokardo uždegimo ir fibrozės žymuo sST2

Miokardo uždegimo ir fibrozės biožymens sST2  tyrimas suteikia papildomos informacijos apie pacientų, sergančių ŠN, hospitalizacijos ir mirties riziką. Skirtingai nei kitų biožymenų, sST2 koncentracijai neturi įtakos paciento lytis, amžius, kūno masės indeksas, ŠN tipas, prieširdžių virpėjimas, anemija. Taip pat kitaip negu beveik visų kitų širdies kraujo biožymenų, sST2 koncentracijos neveikia inkstų funkcija. Todėl sST2 leidžia tiksliau nustatyti ligos sunkumą ir įvertinti atsaką į gydymą, kartu prognozuoti baigtis tiek ūminiu, tiek lėtiniu ŠN sergantiems pacientams. Normali vidutinė sST2 koncentracija kraujyje yra 18 μg/l. Didesnė negu 35 μg/l sST2 koncentracija kraujyje susijusi su didesne rizika pacientams – tai slenkstinė prognozinė riba, kai reikia pakartotinai įvertinti bei papildyti gydymą ir planuoti pakartotinę hospitalizaciją. Kai nustatomas padidėjęs (>35 μg/l) sST2 kiekis pacientams, kuriems nustatytas ūminis ŠN, prognozuojama tiek pakartotinė hospitalizacija, tiek ir letalinė baigtis. sST2 biožymens mažėjimas dinamikoje yra geresnės klinikinės baigties požymis.

 

Gydymo veiksmingumo įvertinimas ir rizikos stratifikavimas išrašant dėl ŠN paūmėjimo stacionarizuotą pacientą

  • Prieš išrašant pacientą iš stacionaro įvertinta biožymens sST2 koncentracija papildo kitų laboratorinių tyrimų suteikiamą prognozinę informaciją, todėl kiekvienam pacientui, kuris buvo stacionarizuotas dėl ūminio ŠN ar lėtinio ŠN paūmėjimo, prieš išrašant iš stacionaro ir svarstant tolesnę gydymo taktiką bei stratifikuojant riziką, atliekamas sST2 tyrimas.
  • Jeigu sST2 tyrimo reikšmė yra >35 μg/l, gresia didelė paciento būklės blogėjimo ir mirties rizika, todėl, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, būtina parinkti tinkamą gydymą ir atidžiai stebėti pacientą ambulatorinėmis sąlygomis.  

Pacientų, sergančių lėtiniu ŠN stebėsena ir rizikos stratifikacija ambulatorinėmis sąlygomis

Svarbiausia biožymens sST2 teikiama nauda pacientui, sergančiam ŠN ir gydomam ambulatorinėms sąlygomis, – laiku pastebėta blogėjanti būklė. Tai leidžia anksti koreguoti hipervolemiją, optimizuoti medikamentinį ir skirti nemedikamentinius gydymo būdus.

sST2 tyrimas atliekamas:

  • Prižiūrint (teikiant šeimos gydytojo paslaugas) ir/ ar konsultuojant pacientus (teikiant specializuotas ambulatorines antrinio ar tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (konsultacijas), sergančius ŠN, kurių būklė turi tendenciją blogėti, būtina taikyti vertinimo metodus, jautresnius negu įprastiniai klinikiniai požymiai, t. y. atlikti sST2 tyrimą;
  • Pacientui, sergančiam lėtiniu ŠN ir gydomam ambulatorinėmis sąlygomis, sST2 tyrimas atliekamas keičiant gydymą (pavyzdžiui, sumažinus skiriamų medikamentų dozes, keičiant medikamentinį gydymą ir pan.);
  • Būtina atlikti sST2 tyrimą bent kartą per metus lėtiniam ŠN progresavimui ir gydymo efektyvumui įvertinti.

Jeigu sST2 tyrimo reikšmė yra >35 μg/l, gresia didelė paciento būklės blogėjimo ir mirties rizika, todėl, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir (jei sST2 tyrimas jau buvo atliktas anksčiau – tyrimo dinamiką), būtina intensyvinti skiriamą gydymą bei atidžiai stebėti pacientą ambulatorinėmis sąlygomis.

sST2 laboratorinės diagnostikos biožymens taikymo klinikoje algoritmai yra suformuoti ir patvirtinti 2019 m. Širdies nepakankamumo biožymenų naudojimo gairėse, kurios parengtos, sakyčiau, visų Lietuvos kardiologų, laboratorinės medicinos, bendrosios praktikos gydytojų, skubiosios medicinos asociacijos ekspertų bendromis pastangomis ir yra puikus klinikinis įrankis (ir medicinos ekonomikos požiūriu!), padedantis laiku įvertinti, kada pacientui reikalinga hospitalizacija, taip pat pagerinti ŠN klinikines baigtis.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 4.

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.