Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Šiuolaikinis dislipidemijų gydymas: kompleksinė aterotrombozės profilaktika nemedikamentinėmis priemonėmis

2019-06-11

Kraujo lipidų pusiausvyros pasikeitimas, vadinamoji dislipidemija, kai lipidogramoje padaugėja oksiduotų ir kraujagyslėms žalingų riebalinių junginių, yra vienas pavojingiausių homeostazės sutrikimų ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių greta padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, cukrinio diabeto, antsvorio. EURIKA tyrimo, atlikto 2009–2010 m. dvylikoje Europos šalių, duomenimis, dislipidemijos paplitimas siekė 57,7 proc. Lietuvos populiacijoje dislipidemijos paplitimas yra netgi gerokai didesnis. 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad devyni iš dešimties vidutinio amžiaus žmonių (89,7 proc.) turi dislipidemiją.

 

2012–2013 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, tik 13,56 proc. tirtų asmenų kraujyje mažo tankio lipidų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracija buvo siektina arba mažesnė, kaip rekomenduojama Europos kardiologų draugijos paskutinės redakcijos dislipidemijos gairėse. Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) net ir taikant antilipidinį gydymą statinais pacientams, kurie pagal SCORE priskiriami didelės rizikos grupei, beveik visiems (96,3 proc.) iš jų nėra pasiekta tikslinė MTL-Ch koncentracija. Įvertinus didelį dislipidemijos paplitimą Lietuvoje, reikėtų visą dėmesį skirti ankstyvai dislipidemijos diagnostikai ir tinkamai jos korekcijai. Tai yra vienas būdų sumažinti ŠKL paplitimą.

 

Dislipidemijos ryšys su aterotromboze

 

Dislipidemija yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Aterosklerozė nėra paprastas mechaninis lipidų kaupimasis kraujagyslių sienelėse – tai sudėtingas imuninis uždegiminis procesas, kuriame, be lipidų, dalyvauja fermentai, imuninės ląstelės, įvairios kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Aterosklerozė patofiziologiškai glaudžiai susijusi su tromboze – šis procesas vadinamas aterotromboze. Aterotrombozė yra vyraujantis daugelio kardiovaskulinių įvykių ir komplikacijų (įskaitant mirtinus), tokių kaip miokardo infarktas ir nestabili krūtinės angina, išeminis insultas (smegenų infarktas), periferinių arterijų liga ir galūnių nekrozė, patogenezės mechanizmas. Todėl, gydant dislipidemiją, labai svarbu mažinti ir trombozės, trombų susidarymo riziką.

 

Dislipidemijos gydymo tikslai

 

Dislipidemijos kontrolė apima kompleksą nemedikamentinių ir farmakologinių priemonių: tai mitybos korekcija, gyvenimo būdo ir elgsenos keitimas, padidėjusio kūno svorio mažinimas, fizinio aktyvumo optimizavimas ir kt. Jei šių priemonių neužtenka lipidogramai normalizuoti, skiriama antilipidinių vaistų.

Kontroliuojant dislipidemiją, pirmiausia siekiama sumažinti MTL-Ch kiekį kraujyje. Remiantis kelių patikimų metaanalizių rezultatais ir 2016 metų EKD Dislipidemijos kontrolės gairėmis:

  • labai didelės ŠKL rizikos pacientams tikslinis MTL-Ch yra 1,8 mmol/l arba 50 proc. mažesnis, lyginant su pradine MTL-Ch koncentracija;
  • didelės ŠKL rizikos pacientams tikslinė MTL-Ch koncentracija kraujyje yra 2,6 mmol/l arba 50 proc. mažesnė, lyginant su pradine MTL-Ch koncentracija;
  • vidutinės ar mažos ŠKL rizikos pacientams tikslinė MTL-Ch koncentracija yra 3 mmol/l. Bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje turi būti mažesnė nei 5,2 mmol/l, didelio tankio lipidų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracija moterims daugiau nei 1 mmol/l, vyrams – daugiau nei 1,2 mmol/l, o trigliceridų (TG) koncentracija neturi būti didesnė kaip 1,7 mmol/l.a Manoma, jog jis mažina periferinį atsparumą – „saugo“ azoto monoksidą nuo oksidacijos.

 

Nemedikamentinė korekcija

 

Daugeliu tyrimų įrodyta, kad sveiki ir pozityvūs gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti dislipidemijos riziką ar sulėtinti jos progresavimą: tai kūno svorio mažinimas, tinkama mityba, adekvatus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas. Kūno svorio sumažėjimas (netgi nedidelis, apie 5–10 proc. bazinio kūno svorio) gerina lipidų profilį ir palankiai veikia kitus ŠKL rizikos veiksnius. Kūno masės indeksas (KMI) neturėtų viršyti 25 kg/m2. Tai pasiekti galima sumažinus su maistu gaunamos energijos kiekį (sukeliant 300–500 kcal/dieną deficitą), reguliariai mankštinantis (rekomenduojama bent 30 min./dieną) ir kt.

Rekomenduojama širdies ir kraujagyslių sistemą tausojanti mityba, kurios bendrasis dienos riebalų kiekis sudarytų

 

Nemedikamentiniai preparatai

Įrodyta, kad veiksmingiausiai hiperlipidemiją ir su ja susijusią ŠKL riziką mažina statinai, tačiau dalis pacientų statinams nuolat ieško alternatyvos lipidų korekciją norėdami pradėti nuo įvairių maisto papildų, kitai daliai minėtą pasirinkimą gali lemti su statinų vartojimu susijęs nepageidaujamas poveikis. Įvairių autorių duomenimis, apie 10 proc. statinais gydytų pacientų pasireiškė su gydymu susijusi mialgija. Taigi dislipidemiją turintiems pacientams, ypač pirminės ŠKL prevencijos grandyje, neretai būtini alternatyvūs pasirinkimai. Vienas jų – raudonųjų mielių ryžiai (RMR).

Pirmasis aprašytas RMR naudojimo atvejis siekia Tang dinastijos laikus (800 m. po Kr.) – tuo metu šis produktas buvo vartojamas pirmiausia kaip žuvų ir mėsos konservantas, dažymo ir skonio sustiprinimo priemonė. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį daug maisto papildus gaminančių bendrovių RMR produktus pradėjo pristatyti kaip cholesterolio koncentraciją mažinančią priemonę.

RMR cholesterolio koncentraciją mažinantis poveikis siejamas su juose esančiu monakolinu K (kitaip vadinamu lovastatinu) ir dar 8 kitomis į monakoliną panašiomis medžiagomis.

Hipocholesteroleminiu poveikiu raudonųjų ryžių pigmentas monakolinas K panašus į statinus: slopina HMG – kofermento A reduktazę ir cholesterolio sintezę kepenyse. Įvairiuose RMR preparatuose yra skirtingi monakolinų kiekiai, todėl bendrojo cholesterolio ir MTL kiekį jie mažina nevienodai.

RMR sudėtyje randama ne tik HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus, bet ir kitokių cholesterolio koncentraciją mažinančių medžiagų, kaip antai sterolių, izoflavonoidų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Šios medžiagos, kaip ir monakolinas K, ne tik mažina cholesterolio koncentraciją, bet ir gali būti naudingos cukrinio diabeto, onkologinių ligų, osteoporozės, insulto, Alzheimerio ligos ir kitokių demencijų prevencijai. Patikimi atsitiktinių imčių tyrimai rodo, kad RMR, palyginti su placebu, veiksmingai mažina bendrojo cholesterolio, TG ir MTL-Ch, bet didina DTL-Ch koncentraciją.

 

RMR – moksliniais tyrimais įrodytas veiksmingumas

RMR antilipidinį poveikį ir klinikinį efektyvumą gydant dislipidemiją ir su ja susijusias būkles įrodė daugelis patikimų klinikinių tyrimų. Vienas jų 2010 m. buvo paskelbtas American Journal of Cardiology. Šiame tyrime buvo įvertintas RMR poveikis dislipidemiją turintiems pacientams, kurie netoleravo statinų. Tyrimas parodė, kad vartojant RMR bendrojo cholesterolio koncentracija sumažėjo 13 proc., MTL-Ch koncentracija sumažėjo 19 proc. Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių RMR gerai toleravo.

Įvairių tyrimų duomenimis, apie 10–15 proc. statinų vartojančių pacientų jaučia raumenų skausmą ar maudimą. 2017 m. atliktas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 60 dislipidemiją ir labai didelę hipercholesterolemiją turinčių pacientų, parodė, kad RMR veikė panašiai efektyviai kaip statinai (simvastatinas), tačiau sukėlė mažesnį raumenų maudimą ir silpnumo jausmą.

RMR buvo naudingas antsvorio turintiems asmenims: mitybą papildžius RMR sumažėjo kūno svorio priaugimo rizika ir pagerėjo cholesterolio apykaita, gerėjo lipidograma. Šiuo tyrimu taip pat buvo įrodyta, kad RMR, vartojami su alyvuogių aliejumi, pasižymėjo antioksidacinėmis savybėmis.

Preliminarūs tyrimai parodė, kad RMR veiksmingai pagerina nenormalius fiziologinius parametrus, siejamus su išemine širdies liga (IŠL). Lin ir bendr. įrodė, kad RMR slopina homocisteino skatinamą reaktyviojo deguonies junginių generaciją, branduolio faktoriaus kapa B aktyvinimą ir kraujagyslių ląstelių adhezijos molekulių 1 ekspresiją žmogaus aortos endotelio ląstelėse.

Wang ir bendr. atliko dvigubai aklą atsitiktinių imčių pacientų, patyrusių ūminių išemijos sindromų, tyrimą ir nustatė, kad RMR veiksmingai sumažino endotelino 1 bei C reaktyviojo baltymo kiekį ir padidino nuo tėkmės priklausomą vazodilataciją bei azoto oksido koncentraciją. Zhao ir bendr. nustatė, kad gydant IŠL sergančius pacientus RMR veiksmingai mažina C reaktyviojo baltymo koncentraciją ir gerina tėkmės sąlygojamą vazodilataciją.

Norvegijoje, Taivanyje ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad RMR reikšmingai sumažino bendrojo cholesterolio koncentraciją (atitinkamai 15,5 proc., 23,7 proc. ir 14,9 proc., taip pat MTL-Ch koncentraciją (atitinkamai 23 proc., 27,7 proc. ir 21,3 proc. (p = 0,011). Taivanio tyrime taip pat užfiksuotas nedidelis, bet reikšmingas trigliceridų koncentracijos sumažėjimas vartojant RMR.

Halbert ir bendr. kaip antrinius vertinimo rezultatus palygino lipidų koncentracijas po gydymo RMR ir pravastatinu. Abiejose RMR ir pravastatino vartojusių pacientų grupėse iš esmės vienodai sumažėjo bendrojo cholesterolio (23 proc., p = 0,23), MTL-Ch – 30,2 proc., p = 0,194, TG koncentracijos – 7,8 proc., p = 0,96, o DTL-Ch koncentracija padidėjo 3,8 proc., p = 0,114.

Daugelio tyrimų rezultatai atskleidė, kad RMR preparatai kartu su gyvensenos korekcija pasižymi panašiu į statinų poveikiu. Vis dėlto RMR saugumu ir toleravimu reikšmingai pranoksta statinus, todėl gali būti rekomenduojami kaip alternatyva statinams, ypač pirminei ŠKL prevencijai. 93 klinikinių tyrimų, kuriuose pacientai vartojo RMR, metaanalizė nenustatė tokio nepageidaujamo reiškinio kaip mialgija.

Didžiausias RMR tematikos tyrimas yra atsitiktinių imčių dvigubai aklas placebu kontroliuojamas daugiacentris antrinės koronarinės prevencijos tyrimas, atliktas Kinijoje (AKPTK). Į šį tyrimą buvo įtraukta 4870 18–80 metų amžiaus pacientų (66 medicinos centrų 19-oje Kinijos provincijų), sergančių išemine širdies liga ir turinčių dislipidemiją, patyrusių ūminį miokardo infarktą, komplikuotą dislipidemijos. Vienos grupės pacientai vartojo preparatą RFRE Xuezhikang (XZK), kurio sudėtyje buvo 2,5–3,2 mg monakolino K, kitos grupės tyrimo dalyviai gavo placebą. Tyrimas ir pacientų stebėjimas truko vidutiniškai 4,5 m.

Tyrimas parodė, kad RMR vartojusių pacientų grupėje 45 proc. sumažėjo absoliutus ir santykinis didžiųjų ŠKL komplikacijų dažnumas (lyginant su 4,7 proc. placebo grupėje), o pakartotinių kardiovaskulinių įvykių dažnumas sumažėjo 45 procentais. Tyrimo duomenimis, RMR vartojusių pacientų grupėje 1/3 sumažėjo vainikinių arterijų revaskulizacijos poreikis (2,8 proc. vs 4,2 proc. placebo grupėje). Įrodytas patikimas ir efektyvus RMR poveikis lipidogramai:

  • bendrojo cholesterolio koncentracija sumažėjo 13 proc.;
  • MTL-Ch koncentracija sumažėjo apie 20 proc.;
  • DTL-Ch koncentracija padidėjo 4,2 proc.

RMR yra kompleksinis preparatas, susidedantis iš įvairios cheminės struktūros ir poveikio biologiškai aktyvių medžiagų, todėl ir jo poveikis įvairiapusis, apimantis skirtingas ŠKL patofiziologijos grandis, viena esminių – dislipidemijos korekcija ar prevencija.

Dabar RMR preparatai rekomenduotini pacientams, turintiems dislipidemiją, jeigu gydymas antilipidiniais vaistais dar nėra indikuotinas. Europos maisto saugumo agentūra (EFSA) nurodo, kad, siekiant patikimo stabilaus antilipidinio efekto, RMR preparatai turėtų būti vartojami kiekvieną dieną, būtent 10 mg monakolino K doze.

 

Natokinazės paskirtis aterotrombozės profilaktikoje

Dislipidemijos gydymo procese ypatinga reikšmė atitenka trombozės bei susijusių kraujotakos sutrikimų rizikos mažinimui. Tokia galimybė atsirado klinikinėje praktikoje pradėjus vartoti natokinazės fermentą (išgautą iš specialiu būdu fermentuojamų sojų pupelių), skirtą kraujotakos sutrikimų ir trombozės prevencijai. Monakolino K deriniai su natokinaze – ryškus ir įtikinamas kompleksinio aterotrombozės, kaip sudėtinio patofiziologinio proceso, gydymo ir prevencijos pavyzdys. 

Natokinazė yra fermentas, spartinantis ir palaikantis daugelį mūsų kūne vykstančių reakcijų. Geriamasis preparatas natokinazė vartojama gydant tokias ŠKL ir būkles, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, insultas, hipercholesterolemija, giliųjų venų trombozė, sisteminė aterosklerozė, hemorojus, venų varikozė, periferinių arterijų liga. Klinikiniai tyrimai parodė, kad 8 savaites vartojant natokinazės reikšmingai sumažėjo hipertenzija sergančių pacientų kraujospūdis.

Natokinazės (150 mg + piknogenolio) yra kompleksinio preparato Flite Tabs sudėtyje. Flite Tabs vartojama kojų giliųjų venų trombozės prevencijai prieš skrydį lėktuvu ir nusileidus. Tyrėjai nurodo, kad natokinazė, slopindama aterotrombozės procesą, gali sumažinti išeminio insulto, krūtinės anginos priepuolių ir kitokių ŠKL komplikacijų pavojų.

Natokinazės deriniai su RMR per 6 mėnesius sumažino serumo cholesterolio koncentraciją esant hipercholesterolemijai, tačiau vartojant vien natokinazės cholesterolio koncentracija reikšmingai nesumažėjo.

Remiantis tyrimų išvadomis, galima teigti, kad natokinazė stabdo trombų susidarymą, netgi skatina jau susidariusių trombų suirimą, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujospūdį, gerina endotelio funkciją, jos poveikis įrodytas tiek venose, tiek arterijose.

 

Natokinazės ir RMR derinys

Yang NC ir bendr. klinikiniu atsitiktinių imčių dvigubai aklu placebu kontroliuojamu paralelinių grupių tyrimu įvertino ir palygino geriamosios natokinazės ir natokinazės derinio su RMR poveikį kraujo lipidogramai gydant hiperlipidemiją. Vienos grupės pacientai 6 mėnesius vartojo natokinazės kapsules (50 mg), kitos grupės pacientai – natokinazės ir RMR (300 mg ekstrakto), trečiosios grupės – gėrė placebą.

Tyrimas parodė, kad monoterapija natokinaze per 6 mėnesius nepadarė reikšmingos įtakos kraujo lipidų kiekiui, o natokinazės ir RMR derinys efektyviai mažino visų lipidų frakcijų koncentraciją: trigliceridų – 15 proc., bendrojo cholesterolio – 25 proc., MTL-Ch – 41 proc., TG/DTL-Ch santykį – 29,5 proc., DTL-Ch koncentraciją padidino 7,5 proc. Natokinazės/RMR derinys poveikiu lipidemijai reikšmingai pranoko placebą.

 

Kofermentas Q10

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad daugelis ŠKL ir būklių yra susijusios su sumažėjusiu kofermento Q10 (KoQ10) kiekiu. KoQ10 sumažėja miokarde sergant IŠL, širdies nepakankamumu, ateroskleroze, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, esant dislipidemijai ir kt. Moksliniai tyrimai parodė, kad KoQ10 serume ir miokarde sumažėja esant širdies nepakankamumui (Folkers ir kt.).

Pacientams, sergantiems stabiliu vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu, papildomas KoQ10 vartojimas pagerino miokardo kontrakcijas ir sumažino endotelio disfunkcijos požymius (Littarru ir Tiano, 2007).

Maisto papildymas KoQ10 padidino mažo tankio lipoproteinų atsparumą inicijuoti lipidų peroksidaciją (Mohr ir kt., 1992). Įrodyta, kad KoQ10 pasižymi aterogenezę stabdomuoju poveikiu (Witting ir kt., 2000).

 

Kofermentas Q10 ir statinų terapija

Dažnai dislipidemija gydoma 3-hidroksi-3-metilglutaril-koenzimo A (HMG-CoA) reduktazę slopinančiais statinais. Ir cholesterolio, ir KoQ10 gamyba priklauso nuo HMG-CoA reduktazės, todėl abiejų šių medžiagų sintezė gali būti blokuojama gydant statinais.

1990–2004 m. atlikti 13 kontroliuojamų klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad gydymas statinais statistiškai reikšmingai susijęs su KoQ10 išeikvojimu ir kiekio sumažėjimu (Hargreaves ir kt., 2005). Dabar pacientams, vartojantiems statinų, miopatijos prevencijai rekomenduojama vartoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra KoQ10.

Pastaruoju metu sukaupta įrodymų, jog statinų vartojimas gali turėti įtakos energijos kiekio sumažėjimui ir nuovargiui (Golomb et al., 2012).

 

Kofermentas Q10 ir hipertenzija rodyta, kad

Įrodyta, kad KoQ10 gali būti naudingas kompleksiškai gydant arterinę hipertenziją: esama duomenų, kad KoQ10 mažina vadinamąjį periferinį pasipriešinimą – „saugo“ galingą hipotenzinę ir vazodilatacinę medžiagą, azoto monoksidą, nuo oksidacijos ir suirimo (Pepeet ir kt., 2007). Kai kurie mokslininkai nurodo, kad KoQ10 vartojimas padėtų sumažinti pacientui reikalingų antihipertenzinių vaistų kiekį arba dozes, ypač tais atvejais, kada nepakanka vieno vaisto ir skiriami net keli antihipertenziniai preparatai (Langsjoen ir kt., 1994).

Atlikta 12 klinikinių tyrimų metaanalizė įrodė KoQ10 turi teigiamą poveikį koreguojant arterinį kraujo spaudimą tiek skiriant KoQ10 atskirai, tiek derinyje su standartine antihipertenzine terapija. KoQ10 tyrimo dalyviai toleravo gerai, ryškesnių, kliniškai reikšmingų šalutinių KoQ10 poveikių nepastebėta (Rosenfeldt ir kt., 2007).

 

Kofermentas Q10 ir cukrinis diabetas

Tyrimai rodo, kad sergant 2 tipo cukriniu diabetu serumo KoQ10 koncentracija būna sumažėjusi. Tai siejama su įvairiomis cukrinio diabeto komplikacijomis, pirmiausia su subklinikine diabetine kardiomiopatija. Įrodyta, kad subklinikinė diabetinė kardiomiopatija yra grįžtama, todėl laiku paskyrus KoQ10 kardiomiopatijos simptomatika gali regresuoti arba reikšmingai sumažėti (Miyake ir kt., 1999).

Trys skirtingi klinikiniai atsitiktinių imčių dvigubai akli tyrimai, kuriuose dalyvavo 194 antrojo tipo cukriniu diabetu ir dislipidemija sergantys pacientai, atskleidė, kad KoQ10 vartojimas buvo susijęs su palankiais homeostazės pokyčiais.

Apibendrintais daugelio tyrimų duomenimis, kofermentas Q10 daro teigiama įtaką ir yra naudingas įvairiomis ŠKL sergantiems asmenims:

  • turintiems padidėjusią cholesterolio koncentraciją;
  • turintiems arterinę hipertenziją;
  • sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu;
  • padeda mažinti su statinų terapija susijusios miopatijos (raumenų skausmo, maudimo) atsiradimo riziką.

 

Išvados

RMR derinys su natokinaze yra veiksmingas kompleksinio ŠKL (aterotrombozės, išeminės širdies ligos, hipertenzijos, periferinių arterijų ligos ir kt.) prevencijos ir gydymo problemos sprendimo būdas. RMR (monakolinas K ir kitos veikliosios medžiagos) mažina hiperlipidemiją, o natokinazė gerina reologines kraujo savybes, mažina trombų susidarymo riziką, trombogenezę, skatina jau susidariusių krešulių tirpimą, irimą.

KoQ10 skyrimas kartu su šiomis medžiagomis yra mediciniškai pagrįstas – ne tik miopatijos prevencijos, bet ir kitų ŠKL pasekmių.

 

Parengė gyd. Jonas Kastys

 

Komentaras

 

Dr. Milda Kovaitė

VUL Santaros klinikos


25 metų trukmės „Septynių šalių studijoje“, pradėtoje dar 1957 m., buvo nustatyta, jog tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas išemine širdies liga ir mirštamumas nuo jos didesnis, ir atvirkščiai. Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc. Taigi cholesterolio mažinimas yra efektyvi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonė.

Siekiant parinkti optimalų ir individualizuotą dislipidemijos korekcijos būdą (pvz., statinai ar RMR), patariama laikytis šių strateginių principų:

  • įvertinti bendrą paciento širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
  • nustatyti paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnį atitinkančią siektiną MTL-Ch koncentraciją;
  • apskaičiuoti, kiek (proc.) reikėtų sumažinti MTL-Ch koncentraciją, norint pasiekti apibrėžtų gydymo tikslų (statinai mažina MTL-Ch ~ 20–50 proc., RMR mažina MTL-Ch ~ 20 proc.);
  • pasitarti su pacientu parenkant tinkamiausią individualų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo būdą ir priemones.

Aterosklerozė patofiziologiškai glaudžiai susijusi su tromboze, tai vadinama aterotromboze. Aterotrombozė yra vyraujantis daugelio kardiovaskulinių įvykių ir komplikacijų patogenezės mechanizmas. Jei, gydant dislipidemiją, pasirenkamas RMR preparatas, tikslinga skirti būtent monakolino ir natokinazės derinį, nes gydant dislipidemiją labai svarbu mažinti ir trombų susidarymo riziką. Monakolino derinys su natokinaze yra veiksmingas kompleksinio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir gydymo problemos sprendimo būdas.

Pacientai, kuriems naudinga dislipidemijos ir cholesterolemijos kontrolė skiriant monakolino ir natokinazės derinį:

  • mažos arba vidutinės ŠKL rizikos pacientai, turintys dislipidemiją;
  • pacientai, netoleruojantys statinų (bet kokio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnio) (natokinazę galima derinti su aspirinu);
  • pacientai, nenorintys vartoti antilipidinių vaistų (statinų), nepriklausomai nuo esamos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dydžio;
  • pacientai, turintys trombozės rizikos veiksnių ir dislipidemiją;
  • asmenys, netoleruojantys acetilsalicilo rūgšties.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.