Skausmas: klasifikacija, diagnostika ir gydymas

2017-08-09

Skausmas yra labai dažnas nusiskundimas visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet 1-as iš 5-ių suaugusiųjų jaučia ūmų, lėtinį ar intermituojantį skausmą, o 1-am iš 10-ies yra diagnozuojamas lėtinis skausmas. Skausmą kenčia įvairaus amžiaus, rasės, lyties žmonės. Dažniausios skausmo priežastys yra onkologinės ligos, įvairios kilmės artritai, stuburo ligos, traumos, operacijos. Šis nemalonus jutimas sutrikdo paciento darbingumą, kasdienę veiklą, nuotaiką, skatina depresijos ir suicidinių minčių atsiradimą.

 

Ne taip jau seniai, prieš skiriant analgetinius preparatus, stengtasi išsiaiškinti etiologinį skausmo veiksnį, todėl gydymo pradžia šiek tiek užtrukdavo. Diagnostikos galimybėms medicinoje žengiant į priekį, kasdienėje klinikinėje praktikoje tapus lengvai prieinamiems įvairiems vaizdo tyrimams (ultragarso, kompiuterinė tomografija, branduolių magnetinio rezonanso ir kt.), keičiantis skausmo gydymo sampratai, skausmo gydymo pradžia vis ankstėja.

 

Skausmo patogenezė

Skausmas sukeliamas dirginant paviršinius ar visceralinius nociceptorius prostaglandinais ar kininais, pasigaminančiais arachidono rūgšties kaskadoje (pav.). Esant audinių uždegimui ar pažeidimui, prostaglandinų, kininų sintezė skatinama ciklooksigenazės (COX) fermento. Vaistai, slopinantys COX-1, blokuoja tromboksano gamybą endotelio ląstelėse, o sergant ateroskleroze, jo pasigamina daugiau, todėl šis poveikis ypač naudingas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad COX-1 inhibitoriai slopina prostaglandinų sintezę virškinimo trakto gleivinėje ir taip lemia jų nepageidaujamą poveikį. Tuo tarpu COX-2 slopinantys vaistai stipriai blokuoja prostaglandinų sintezę uždegimo apimtame audinyje, tačiau neveikia tromboksano sintezės endotelyje, todėl neturi įtakos trombocitų agregacijai, bet stipriau nei COX-1 inhibitoriai slopina uždegimą.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 3

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.