Skiepai nuo ŽPV

2018-09-04

Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos generalinė sekretorė, doc. dr. Žana Bumbulienė

Kas tai yra ŽPV ir kuo šis virusas grėsmingas?

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, kurie skirstomi į mažos, didelės rizikos ir neaiškios rizikos, yra daug (daugiau nei 200) – vieni ne tokie pavojingi, kiti gali lemti onkologinių ligų išsivystymą.

Yra 15 didelės rizikos ŽPV tipų, kurie gali lemti tam tikrus pokyčius, bet ne visi jie veikia vienodai. Vieni yra labiau paplitę, kiti – mažiau. Vėžį sukelia būtent didelės rizikos ŽPV – lėtinė ŽPV infekcija. Kitaip sakant, užsikrečia beveik visi žmonės, bet 90 proc. atvejų organizmas su virusu susidoroja. 10 proc. žmonių jis pasilieka ir, jei organizme būna ilgai, gali sukelti pokyčių. Mažos rizikos ŽPV sukelia genitalijų karpas. Tai labai nemaloni infekcija, dažniausiai neturinti jokio ryšio su gimdos kaklelio vėžiu.

Mes kalbame apie tuos, kurie veikia anogenitalinę sritį ir gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės vėžį. Taigi visų šių ligų pagrindinis rizikos veiksnys yra ŽPV infekcija. Ir jeigu ŽPV yra 100-procentinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tai, pavyzdžiui, anus vėžys nustatomas ne visoms užsikrėtusiosioms ŽPV (nuo 60 iki 90 proc.), kitaip tariant – galimos ir kitos šios ligos priežastys. ŽPV galima užsikrėsti bet kada. Tai nėra tokia infekcija, kuria susirgus susidaro imunitetas, nes ŽPV į kraują nepatenka. Šiuo virusu galima užsikrėsti vieną ar keletą kartų, kol galiausiai jis lieka organizme ir pradeda savo juodą darbą.

 

Ar ŽPV galima užsikrėsti tik lytiniu keliu?

Dabar vis plačiau kalbama daugelį kitų gimdos kaklelio vėžio vystymosi veiksnių. Pavyzdžiui, kad jį lemia ne tik lytinis debiutas ar lytinių partnerių gausa, t. y. visa, kas susiję su ŽPV infekcija, bet galimas ir genetinis polinkis ar sutrikęs organizmo atsparumas... Jeigu ŽPV užsikrečia apie 80 proc. populiacijos, kodėl vienos moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga, o kitos – ne? Vis dar ieškoma atsakymų į šį klausimą. Kol kas žinoma tik viena – jeigu ŽPV lemia kokią nors ligą, net ir išgydyta moteris turi būti stebima visą gyvenimą, nes yra priskiriama rizikos grupei.

 

Kokios galimybės išvengti onkologinių ligų, kurias tiesiogiai lemia ŽPV?

Pirmiausia norėčiau išskirti pirminę skiepų prevenciją. Mano nuomone, nuo momento, kai Lietuvoje buvo pradėta vykdyti Nacionalinė imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programa, t. y. kai 2016 m. rugsėjo 1 d. nuo žmogaus papilomos viruso pradėtos nemokamai skiepyti 11 metų mergaitės (tos, kurios 2016 m. rugsėjo 1 dieną buvo 11 metų arba 11 metų turėjo sukakti vėliau), situacija iš tikrųjų labai pagerėjo. Taip teigiu vertindama faktus – kiek mergaičių į mus kreipėsi, kaip – noriai ar nenoriai tai buvo daroma ir t. t. Kol nebuvo minėto sveikatos apsaugos ministro įsakymo (dėl nacionalinės imunoprofilaktikos programos vykdymo), faktiškai skiepydavosi labai nedaug paauglių. Ir nelabai kas apie tai buvo girdėję, nors informacijos šia tema buvo skelbiama gana nemažai. Kai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. skiepai tapo nemokami, labai daug tėvų pasinaudojo galimybe ir pasirūpino, kad jų dukros būtų paskiepytos nuo ŽPV. Maža to, mamos, turinčios ir vyresnes dukras, ne vien 11-metes, kurios į nemokamą skiepų programą pagal amžių nepateko, ėmė domėtis, ką daryti su jomis. Natūraliai kilo ir kitas klausimas – o kaip dėl suaugusių moterų?

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 3

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.