HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Tarptautinė mokslininkų komanda vertins alkoholio kontrolės poveikį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse

2020-07-17

Lietuvos ir Kanados mokslininkai pradeda mokslinį tyrimą, norėdami įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius. Tyrėjai sieks nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, taip pat vertins, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.

Projektui vadovaujantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto bei Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro mokslininkai jau dabar pastebi, kad 2017 metų kovo mėnesį padidintas alkoholio akcizas padėjo sumažinti bendrąjį mirtingumą Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, vien dėl šio žingsnio per metus šalyje buvo išsaugota 150 gyvybių.

Lietuva rodo pavyzdį

Tyrime bus detaliai vertinamas Lietuvos atvejis, kai per trumpą laiką buvo įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Lietuva buvo laikoma viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje. 2010 metais vienam šalies gyventojui tekdavo net 15,1 litro suvartojamo gryno alkoholio.

2008–2009 metais pradėta įgyvendinti nemažai alkoholio kontrolės priemonių: padidinta alkoholio kaina, sumažintas jo prieinamumas ir apribota reklama. Vėliau įsigaliojo ir kitos sėkmingos (moksliniais tyrimais įrodyto efektyvumo) alkoholio kontrolės priemonės: kaina toliau didėjo, visiškai uždrausta reklama ir prekyba degalinėse, taip pat, mažinant jo prieinamumą, taikytos kitos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos.

„Alkoholio kontrolės politikos tyrimai greitai vystosi. Žinome, kad kainos ir akcizų didinimas, taip pat reklamos ir prieinamumo ribojimai yra efektyvūs ir padeda mažinti alkoholio vartojimą. Vis dėlto, ir toliau turime gilinti šias žinias,  vertindami, kas gali būti efektyvu kaimyninėse šalyse ir koks gali būti išmatuojamas poveikis sveikatai ir ekonomikai“, – teigia PSO Europos regiono direktorius Hans Henri P. Kluge.

Jo teigimu, projekto rezultatai politikos formuotojams parodys ne tik kas geriausiai veikia alkoholio kontrolės politikoje, bet taip pat ir kaip geriausia šias priemones įgyvendinti ir užtikrinti ir koks jų poveikis sveikatai. Šis klausimas yra esminis naujojoje PSO rengiamoje Europos darbo programoje „Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“.

Vienas iš tyrimo vadovų, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas pastebi, kad, norint paremti alkoholio kontrolę įgyvendinančias kitas šalis, reikia mokslu pagrįstų žinių. „Reikia atlikti poveikio vertinimus atskirose šalyse, įskaitant ir nepageidaujamo poveikio vertinimą – šešėlinės prekybos apimtį ar kontrolės priemonių vengimą. Šis projektas svarbus ir tuo, kad bus atliekamas natūralaus eksperimento poveikio vertinimas palyginant tris šalis. Mokslininkai galės analizuoti realias duomenų bazes, o ne modeliuoti įvairius galimus scenarijus“, – teigia instituto vadovas.

Mokslininkai pastebi, kad labai svarbu surinkti kuo daugiau duomenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kad vėliau būtų galima palyginti, kaip šioms šalims sekasi kovoti su alkoholio žala sveikatai. Tai leis įvertinti taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, o gauti rezultatai bus labai svarbūs kitoms Europos regiono šalims.

Projektas truks penkerius metus, jį finansuoja JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas, projektui skirta beveik 2 mln. JAV dolerių. Tyrime, bendradarbiaujant su PSO, dirbs Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkai.

Projekte bus siekiama įvertinti 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą, taip pat palyginti Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse 2010–2020 metais alkoholio padarytą žalą.

Dr. Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Sveikatos tyrimų instituto vadovas

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.