Nosiaryklės šoninės sienos cistos: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

2017-07-10

Dr. Svajūnas Balseris1, Tomas Jakštas2, Mantas Balseris3

1 RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius, 2 LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 3 VU Medicinos fakultetas

Straipsnyje aprašomos nosiaryklės šoninių sienų cistų atsiradimo priežastys, jų klinika, endoskopijos ir magnetinio rezonanso tomografijos svarba diagnostikai bei chirurginio gydymo principai. Pateikiamas 81 m. vyro, kuriam buvo nustatytos ir patvirtintos šoninės nosiaryklės sienos cistos, klinikinis atvejis.

 

Nosiaryklės šoninės cistos dažniausiai yra besimptomės [1] ir randamos atsitiktinai endoskopinio nosies ištyrimo metu ar atliekant radiologinius tyrimus. Didžioji dalis šių cistų vystosi iš antrojo žiauninio lanko embriogenezės metu [2]. Diferencijuojant ir gydant nosiaryklės patologinius pakitimus svarbios gydytojo otorinolaringologo topografinės anatomijos žinios, glaudus bendradarbiavimas su radiologijos ir histopatologijos tarnybų specialistais.

Pateikiame klinikinį atvejį paciento, kuriam buvo rastos nosiaryklės šoninės cistos. Kairės pusės cista buvo sėkmingai pašalinta naudojant endoskopinę endonazalinę marsupializacijos techniką. Diskusijoje aptariame embriogenezę, radiologinius vaizdus, diferencinės diagnostikos ir gydymo galimybes.

 

Atvejo aprašymas

Pacientui A. B., 81 m. amžiaus, prieš metus buvo nustatyta diagnozė: motorinė neuronų liga, progresuojantis bulbarinis paralyžius. Dėl progresuojančio kalbos ir rijimo sutrikimo ligonis pakartotinai kreipėsi į gydytoją neurologą. Neurologo nukreipimu pacientui buvo atlikta galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Buvo rasti struktūriniai pakitimai nosiaryklėje. Ligonis nukreiptas ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų gydytojo konsultacijai. Atvykęs pacientas skundėsi, kad prieš kelis mėnesius pradėjo sunkiau tarti žodžius, blogiau artikuliuoti, sunkiau ryti skystą maistą ir vandenį. Jį vargina užnosinis lašėjimas, pakaušio srities galvos skausmai. Dėl blogos klausos pacientas 10 m. naudoja klausos aparatą.

Apžiūrint endoskopu, nosiaryklės šoninėse sienose, Rosenmiulerio duobučių projekcijoje, matomi dariniai lygiu paviršiumi, padengti rausva gleivine, palpuojant minkštos konsistencijos. Kairysis darinys keturis kartus didesnis, dengia daugiau kaip pusę choanos, blokuoja ausies trimitą (1b pav.). Dešinysis darinys matomas virš ausies trimito (1a pav.). Atliktame galvos MRT tyrime matomi dariniai, nusitęsiantys iš ausies trimito į nosiaryklę (2 pav.). Kairiojo darinio tūris, išmatavus pagal MRT duomenis, yra apie 2,7 cm3 , dešiniojo – 0,6 cm3.

Pacientas buvo operuotas diferencinės diagnostikos ir gydymo tikslu. Ligoniui buvo taikyta bendrinė endotrachėjinė nejautra. Naudota endoskopinė endonazalinė marsupializacijos technika. Kontroliuojant 0 laipsnio endoskopu atlikta darinio, esančio kairėje pusėje, punkcija (3a pav.). Endonazalinėmis mikrožirklėmis atverta priekinė darinio siena, gauta tiršto gleivingo sekreto (3b pav.). Iš ertmės išsiurbta apie 2 ml gleivingo sekreto. Visa priekinė cistos siena plačiai pašalinta, kraujuojančios cistos ertmės ir kraštų vietos pridegintos elektrokauteriu (3c pav.). Medžiaga išsiųsta histologiniam ištyrimui. Kraujavimas buvo negausus, todėl landos netamponuotos. Darinį, esantį dešinėje pusėje, dėl nedidelės apimties buvo nuspręsta palikti stebėti.

Pooperacinė eiga sklandi. Pirmą parą po operacijos pacientas nekarščiavo, valgė, gėrė, šlapinosi normaliai, skausmu nesiskundė. Nosies ertmę apžiūrint endoskopu, pooperaciniame ruime yra krešulių, aplinkiniai audiniai paburkę, ausies trimito identifikuoti nepavyko (4a pav.). Pacientas buvo išleistas į namus.

Po 5 dienų gautas histologinio tyrimo atsakymas: keliaeiliu prizminiu virpamuoju epiteliu padengtos, gerai vaskulizuotos, fibrozuotos gleivinės fragmentai, ryški infiltracija limfocitais, negausiais neutrofilais ir plazmocitais. Navikinių pakitimų nėra. Amiloido sankaupų (Kongo ir Sirijaus raudonasis dažymai) nėra (5 pav.).

Kontrolė po 10 savaičių: pacientas jautėsi gerai, teigė, jog sumažėjo užnosinis tekėjimas, pagerėjo kvėpavimas pro nosį. Tačiau galvos skausmai ir pagrindinė neurologinė simptomatika išliko. Endoskopinės apžiūros metu nosiaryklės gleivinė rami, žaizdų paviršiai užgiję, ausies trimitas laisvas. (4b pav.). Cistos atsinaujinimo nėra. Dešinioji cista be neigiamos dinamikos.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.