Hipercholesterolemijos gydymo svarba siekiant sumažinti ŠK ligų riziką

2017-11-09

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 17,5 mln. žmonių kasmet pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Europoje per metus šios ligos sukelia daugiau nei 4 mln. mirčių. Suskirsčius šalis pagal ŠKL mirštamumo riziką, Lietuva patenka į didelės rizikos grupę. ŠKL profilaktika ir rizikos veiksnių pašalinimas gali net iki 80 proc. sumažinti ŠKL. ŠKL profilaktika turėtų būti vykdoma tiek bendroje populiacijoje, tiek asmenims, turintiems vidutinę ar didelę ŠKL riziką ar jau sergantiems ŠKL, propaguojant sveikos gyvensenos įpročius bei mažinant kitus ŠKL rizikos veiksnius. Vienas iš jų yra didelė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujyje.

 

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika

Mokslinėje literatūroje pateikiama duomenų, kad mažesnė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija (MTL-Ch) yra susijusi su retesniu sergamumu ŠKL [4]. Prieš pradedant hipercholesterolemijos gydymą kyla daug svarbių klausimų – koks gydymo tikslas, ar jis reikalingas šiam pacientui, nuo kada ir kokį vaistą bei jo dozę skirti, kaip ilgai tęsti gydymą ir ar jis yra saugus. Hipercholesterolemijos gydymas skiriamas atsižvelgiant į ŠKL riziką bei lipidų koncentraciją kraujyje.

2016 m. išleistos Europos rekomendacijos ŠKL prevencijai klinikinėje praktikoje [3]. ŠKL riziką vertinti rekomenduojama suaugusiems žmonėms, vyresniems nei 40 m. amžiaus, nebent jie iš karto patenka į didelės arba labai didelės rizikos grupę, jei jiems yra nustatyta ŠKL, cukrinis diabetas, inkstų liga ar yra reikšmingai padidėjęs vienas iš rizikos veiksnių [3]. Kai kurie autoriai riziką siūlo vertinti žmonėms, dirbantiems vairuotojais ar pilotais, moterims prieš skiriant geriamąsias kontraceptines tabletes [3]. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas kas tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, 5 metus. Rizikai nustatyti yra rekomenduojama naudoti SCORE lentelę, pagal kurią yra įvertinama mirštamumo nuo ŠKL rizika per 10 m. [2, 3]. Ši vertinimo lentelė yra skirta sveikiems žmonėms, kuriems dar nėra nustatyta ŠKL ir kurie nepriklauso labai didelės ar didelės rizikos grupėms. SCORE balas apima amžių, lytį, rūkymą, kraujo spaudimą ir bendrojo cholesterolio koncentraciją [2, 3]. Tačiau yra ir daugiau svarbių rizikos veiksnių: nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, uždegimas bei genetiniai veiksniai.

Remiantis Europos kardiologų draugijos ir Europos aterosklerozės draugijos dislipidemijos gydymo gairėmis bei Europos ŠKL profilaktikos klinikinėje praktikoje rekomendacijomis, išskiriami ŠKL rizikos lygiai [2, 3]. Labai didelės ŠKL rizikos grupei priskiriami pacientai, sergantys patvirtinta ŠKL, cukriniu diabetu, esant organų taikinių pažeidimui ar kitiems rizikos veiksniams (pvz., arterinė hipertenzija, rūkymas), sunkia lėtine inkstų liga ar esant apskaičiuotai mirtinos ŠKL išsivystymo rizikai per 10 metų, remiantis SCORE lentelėmis, ≥10 proc. Didelei rizikos grupei priskiriami pacientai, turintys ženkliai padidėjusį bent vieną rizikos veiksnį (pvz., šeiminė dislipidemija), sergantys cukriniu diabetu, vidutinio sunkumo lėtine inkstų liga, esant apskaičiuotai mirtinos ŠKL išsivystymo rizikai per 10 metų, remiantis SCORE lentelėmis, ≥5 proc. ir

 

Hipercholesterolemijos gydymas

Hipercholesterolemijos gydymo tikslingumas ir būdai parenkami pagal ŠKL riziką ir MTL-Ch koncentraciją kraujyje. Jei asmuo priklauso mažos ar vidutinės rizikos grupei, jam siūloma keisti gyvenimo būdą, ir tik nesant efekto svarstoma apie medikamentų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, skyrimą [2]. Didelės rizikos asmenims taip pat pirmiausia rekomenduojama keisti gyvenseną, tačiau jei MTL-Ch koncentracija yra 2,6 mmol/l ar didesnė, reikia skirti medikamentinį gydymą. Labai didelės rizikos grupės asmenims medikamentinis gydymas kartu su gyvenimo būdo korekcija skiriamas, kai MTL-Ch yra 1,8 mmol/l ar daugiau [2]. Esant mažesnei MTL-Ch koncentracijai vaistai skiriami tik tuo atveju, jei gyvenimo įpročių keitimas yra nepakankamai efektyvus.

Remiantis Europos kardiologų draugijos ir Europos aterosklerozės draugijos dislipidemijos gydymo gairėmis, hipercholesterolemijai gydyti skiriami statinai maksimalia rekomenduojama arba maksimalia toleruojama doze siekiant gydymo tikslų (įrodymų lygmuo A, I klasė) [2]. Jei gydymas statinais netoleruojamas, rekomenduojama rinktis ezetimibą arba tulžies rūgščių sekvestrantus (įrodymų lygmuo C, II a klasė). Jei skiriant statinus nepasiekiami gydymo tikslai, siūloma papildomai pridėti cholesterolio absorbcijos inhibitorių (įrodymų lygmuo B, II a klasė) arba tulžies rūgščių sekvestrantą (įrodymų lygmuo C, II b klasė) [2].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.