Moterys yra motyvuojamos gimdyti natūraliai

2017-12-13

Per metus Lietuvoje įvyksta apie 28 tūkst. gimdymų. Vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) gimsta per 3000 naujagimių. Nors tendencijos gana džiuginančios, Lietuva vis dar yra tarp sparčiausiai pasaulyje nykstančių šalių. Gydytojai ginekologai vienbalsiai kalba apie tai, kad kuo daugiau profesionalių žinių apie gimdymo procesą turi jaunos, dar negimdžiusios merginos, ir jau besilaukiančios būsimosios mamos, tuo ramiau sutinkamas vaiko atėjimas. Apie specialius nėščiųjų mokymus, skirtus tinkamai pasirengti vaiko gimdymui ir auginimui, kalbamės su KUL Mažos rizikos gimdymo poskyrio vedėja Sigita Neverauskiene.

 

Kiek metų KUL vyksta nėščiųjų mokymai ir kaip kilo idėja juos rengti?

 

Nėščiąsias mokome jau penkerius metus. Mokymai pradėti rengti tada, kai supratome, jog būsimos mamos turi labai mažai žinių apie natūralų gimdymo procesą ir labai dažnai vadovaujasi iš pažįstamų ar artimoje aplinkoje nugirstais dalykais, kurie dažnai neturi nieko bendro su realybe. Kita išryškėjusi problema – vadovavimasis neprofesionalia literatūra, neretai sukuriančia papildomų baimių ir atnešančių chaoso prieš gimdymą ar gimdymo metu. Būsimąsias mamas mokome nemokamai, kursai vyksta kartą per savaitę, o lektoriai yra tik profesionalūs medikai, konsultuojantys nėštukes ir stebintys gimdymo eigą.

 

Kokios temos dominuoja šių mokymų metu?

 

Kalbamės apie natūralų gimdymo procesą, nuskausminimą, naujagimio maitinimą ir priežiūrą, pagimdžiusios moters sveikatą ir rūpinimąsi savimi.

 

Daug kalbate apie natūralų gimdymą. Ar daug moterų šiuo metu gimdo natūraliai, ar vis dėlto dažniau prireikia įvairių intervencijų?

 

Mūsų ligoninėje yra įkurtas Mažos rizikos gimdymo poskyris, kuriame moterys gimdo visiškai natūraliai. Tai – sveikos nėščiosios, kurių nėštumai be patologijų. Tokie gimdymai vyksta akušerei prižiūrint. Jei tokio gimdymo metu moteriai iškyla problemų dėl vaisiaus būklės ar dėl gimdymo eigos, tuomet kviečiamas gydytojas. Moterų, kurios pagimdo be specialistų intervencijų, yra apie 30 proc. visų gimdančiųjų.

 

Kaip manote, kodėl natūraliai pagimdyti gali ne kiekviena moteris?

 

Svarbu, kad moteris suvoktų gimdymą kaip natūralų procesą, – fiziologinį, o ne patologinį. Viskas prasideda nuo požiūrio. Be viso to, dar labai svarbios žinios apie gimdymą bei įsisamoninimas, kas su jomis vyksta tam tikru metu. Reikšminga ir padedanti patirtis – skausmo priėmimas, žinojimas, kad jis intensyvėja ir kad gimdymas nebūtinai trunka tik kelias valandas. Apie visa tai labai daug kalbame kursų metu.

 

Ar šiuos kursus lanko ir gimdančios ne pirmą kartą?

 

Tikrai taip. Vienu metu mokome apie 15 – 20 moterų. Jos dažnai ateina ir su vyrais. Čia mes ne tik kalbame, bet ir aktyviai diskutuojame, ieškome geriausių sprendimų.

 

Kuo Jūsų mokymai skiriasi nuo kitų institucijų organizuojamų?

 

Mes daug dėmesio skiriame praktikai ir kur kas mažiau teorijai. Informaciją dalyvės gauna iš pirmų lūpų. Neretai būna taip, kad kursus veda tos akušerės, kurios vėliau, jau atvykus gimdyti, dirba savo darbą, o moterys jaučiasi kur kas saugiau, nes jau pažįsta specialistus. Mes motyvuojame gimdyti natūraliai ir pokyčiai tikrai vyksta, dažnai moterys po kursų pasako, kad „nežinojau, jog taip galiu“. Per mėnesį priimame apie du šimtus gimdymų.

 

Ar dažnai moterys pagimdo anksčiau nei numatyta?

 

Priešlaikiniai gimdymai sudaro apie 6 – 7 proc. visų gimdymų, o operacijų metu gimsta apie 23 – 24 proc. visų naujagimių. Gimstamumas vis dėlto mažėja, nepaisant to, kad į Klaipėdą gimdyti atvyksta ir iš užsienio.

 

Kokie dažniausiai pasitaikantys mitai apie gimdymą?

 

Kai nuteka vandenys galvoja, kad vaikas uždus, bet juk vaikas ne vandeniu kvėpuoja, o per virkštelę.

 

Su kokiomis tuoj gimdysiančių moterų baimėmis ir įsitikinimais susiduria kasdien dirbantys specialistai?

 

Dažniausiai moterys sako, kad nepagimdys pačios, nes neva jau per ilgai gimdo. Taip pat jos skuba gimdyti, nes galvoja, kad vandenims nutekėjus jau pagimdys. Kartais reikia palaukti. Lietuvoje moterys labai skuba, o Skandinavijoje visai kitas supratimas, ten gimdyti keliolika valandų yra visiškai normalu. Lietuvės labai jautriai reaguoja į virkštelės apsivyniojimą aplink kūdikio kaklą. Mes nuolat stebime ir viską echoskopiškai matome, tad situacija kontroliuojama ir šis faktas dar nereiškia, kad bus kokių nors problemų. Atsiranda ir tokių gimdyvių, kurios prašo laukti, kol virkštelė nustos pulsuoti, bet juk medikai žino, kada atlikti reikalingus veiksmus.

 

Kaip reaguoja vyrai?

 

Labai emociškai – vis klausinėja, ar moterys dar nepagimdė, blaškosi ligoninės erdvėse.

 

Ko palinkėtumėte moterims, kurios laukiasi ar jau greitai gimdys?

 

Tikėti savimi, domėtis apie gimdymą ir mažiau vadovautis nepatikrinta informacija, kuri yra kažkieno kito, bet ne jų pačių. Vaiko atėjimui reikia ruoštis – mokytis, konsultuotis su specialistais.

 

Edita Matulevičiūtė

 

 

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.