Susirgus storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu – efektyviausia pagalba čia pat

2017-12-15

Retas kuris mūsų žinome, kad gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžys – tai trečias pagal dažnumą onkologinis susirgimas. Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta nežymiai mažiau nei tūkstantis gyventojų. Vis gausėjantį ir, deja, jaunėjantį pacientų skaičių lemia pasikeitęs gyvenimo būdas, netaisyklinga bei nevisavertė mityba. Ir nors ankstyvų stadijų šis vėžys lengvai ir visiškai pagydomas, daugiau nei pusei visų susirgusiųjų jis  nustatomas per vėlai. Kodėl?

 

Atsakymų į šį klausimą yra net keli. Pirmiausia, ši liga neturi kažkokių ypatingų, lengvai pastebimų simptomų. Tokie pojūčiai, kaip pilvo pūtimas, gurguliavimas, užkietėję viduriai ar įprasto tuštinimosi ritmo sutrikimas, viduriavimas be aiškios rpeižasties ar diskomfortas išangėje žmonėms atrodo per menki, kad reikėtų viską metus skubėti pas gydytoją (ryškiausias šio susirgimo simptomas – kraujas išmatose nėra dažnas). Antra, lankytis pas „ano galo“ gydytoją daug kam atrodo kažkodėl nepatogu, gėda, nepriimtina, tad  būtinas vizitas atidėliojamas iki paskutinės minutės. 

 

Atotrūkis nuo Vakarų – minimalus

 

Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius, reikia labai pasidžiaugti, kiek toli yra pažengusi medicina.  Dar prieš tris ir kiek daugiau dešimtmečių niekas net pagalvoti negalėjo, jog kada nors Lietuvoje bus įmanoma transplantuoti širdį, kepenis, kasą, operuoti vėžio metastazes ar juo labiau operacijas atlikti be įprastinių išorinių pjūvių. „Nepaisant to, kad paskutiniuoju metu viešoje erdvėje daugiausia minimos mūsų šalies sveikatos sistemos bėdos, visgi per nepriklausomybės laikotarpį medicinos srityje įvyko labai didelių pokyčių. Atotrūkis tarp Lietuvos ir pažangiausių Vakarų valstybių, kur taikomi inovatyviausi gydymo metodai, yra labai smarkiai sumažėjęs. Turime pakankamai modernios įrangos, vaistų, o mūsų specialistai – nepaprastai kompetentingi ir vertinami visoje Europoje. Didžiulis progresas įvyko ir visose chirurgijos srityje“, - pastebi N. E. Samalavičius.

 

Mažai invazinės operacijos žmogui leidžia greičiau pasveikti

 

Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, radikalios gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio operacijos yra atliekamos dar nuo praėjusio šimtmečio pradžios. Tačiau anuomet jos buvo kitokios, pacientas po chirurginio įsikišimo ilgiau sveikdavo, ilgiau būdavo nedarbingas, kitokie buvo ir pasveikimo rodikliai. „Dabartinės operacijos – ne tik mažai invazinės, bei ir paremtos vis preciziškesniais onkologinės chirurgijos principais. Jų chirurginiai ir onkologiniai rezultatai – geresni. Daugėja pasveikusiųjų, ilgėja recidyvinis laikotarpis. Apskritai patobulėta buvo visuose šio onkologinio susirgimo gydymo metoduose – ir radioterapijoje, ir chemoterapijoje. Pabrėžčiau, kad gydant vėžį labai dažnai taikomas kombinuotas gydymas, kitaip tariant, derinami keli gydymo būdai“, - pasakoja profesorius.

 

Anot jo, iš mažai invazinės chirurgijos rūšių anksčiausiai į Lietuvą atkeliavo laparoskopinė storosios žarnos vėžio chirurgija.  „Pirmoji tokio pobūdžio operacija mūsų ligoninėje buvo atlikta dar 1995 m. Žinoma, per tiek metų šis gydymas įgavo pagreitį, iš atliktų  medicininių tyrimų, taip pat stebėdami pacientus, sužinojome, kokiems pacientams kokios mažai invazinės chirurgijos alternatyvos tinka. Laparoskopinė chirurgija šiandien yra pagrindinis gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo būdas, - tvirtino profesorius. – Esant ankstyvam storosios žarnos vėžiui, gali būti taikomi kiti mažiai invaziniai gydymo būdai – atliekamos endoskopinės operacijos kolonoskopo pagalba, kai apskritai neprireikia jokių pjūvių pilve. Pacientas po tokio gydymo labai greitai grįžta į normalaus ir įprasto gyvenimo vėžes“.

 

Kalbant apie šiuolaikinį mažai invazinį gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio gydymą bei šio gydymo būdų įvairovę, pasak N. E. Samalavičiaus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad su Klaipėdos universitetine ligonine galėtų lygintis tik Vilnius ir tik dar viena gydymo įstaiga. Tai ypač svarbu žinoti pacientui, ypač Klaipėdos regiono žmonėms, mat jiems susirgus nereikia vykti gydytis kažkur toli, visą ir kokybišką pagalbą galima gauti čia pat ir gana per trumpą laiką.

 

 

Mąstoma pradėti taikyti ir robotinę chirurgiją

 

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, kalbėdamas apie chirurgijos naujoves, taip pat pastebi, kad žiūrint pasauliniu mastu ir kalbant plačiąja prasme, Lietuvoje kol kas netaikoma tik robotinė chirurgija. „Manoma, kad šis gydymo metodas duoda geresnius funkcinius ir onkologinius rezultatus lygiant su kitomis chirurgijos rūšimis. Keliose srityse tai jau pagrįsta įrodymais paremtos medicinos duomenimis. Anksčiau įrangą šiai chirurgijai gamino tik viena kompanija ir ta įranga buvo nepaprastai brangi. Paskutiniuoju metu atsiranda ir kitų kompanijų, gaminančių robotinę įrangą, tad jos kainos tampa vis labiau konkurencinegesnės. Svarbiausia – rinkoje atsiranda daugkartinių instrumentų, o tai leidžia sumažinti kiekvienos operacijos kainą. Reikia tikėtis, kad per artimiausiu kelerius metus robotinės chirurgijos įranga pasieks ir mūsų šalį, mūsų gydymo įstaigą. O tai leis pasiekti dar geresnių gydymo rezultatų“, - teigia profesorius.

 

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi pacientai iš visos Lietuvos. Jiems  ligoninė gali pasiūlyti ne tik inovatyvių ir mažai invazinių gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos gydymo metodų, chirurginių naujovių gausu ir urologijoje, gydant kepenų, kasos, skrandžio onkologines ligas, atliekant ortopedines operacijas, krūties vėžį, operuojant krūtinės organus, labai daug pasiekta neurochirurgijos ir kitose srityse. Apie visa tai buvo kalbėta lapkričio 30 d. gydymo įstaigoje vykusioje specialioje konferencijoje „Naujos chirurginės technologijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“. Susitikimo metu su Klaipėdos regione dirbančiais kolegomis gydytojais buvo dalytasi informacija ir sukaupta patirtimi.

 

Edita Matulevičiūtė, KUL

 

 

 
 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.