Aknės patogenezė ir gydymas

2018-01-13

Aknė (paprastieji spuogai) yra polimorfinė lėtinė uždegiminė odos liga, beveik visada (99 proc.) pasireiškianti veido srityje [1]. Šiai ligai būdingi atviri ir/arba uždari kamedonai, papulės, pustulės bei mazgeliai, vėliau susiformuoja randai ir odos pigmentacijos pokyčiai buvusių bėrimų vietoje. Aknė dažnai atsiranda ir nugaros (60 proc.) bei krūtinės (15 proc.) srityse [1]. Ši liga gali būti lengvos formos, pasireiškianti tik keliais bėrimo elementais, tačiau kai kuriais atvejais galimas stiprus išplitęs odos uždegimas.

 

Akne pasaulyje serga 9,4 proc. bendros populiacijos [2]. Tai aštunta labiausiai paplitusi liga pasaulyje ir viena dažniausių odos ligų [1, 2]. Aknė ypač dažnai pasireiškia paaugliams – ja serga net 50–95 proc. šios amžiaus grupės asmenų [1]. Ši liga ne tik sukelia diskomfortą bėrimo vietose, bet yra susijusi su socialine atskirtimi, pykčiu, nerimu, depresija, savižudybių rizika [1, 2]. Aknė yra ne tik estetinė odos problema, bet ir lėtinė liga, daranti įtaką gyvenimo kokybei.

 

Aknės etiopatogenezė ir klasifikacija

Aknė pasireiškia, kai padidėja androgenų gamyba. Tai prasideda 7–9 metų amžiuje ir dažniausiai baigiasi suaugus [1]. Tačiau nemažai daliai asmenų aknė išlieka ir pasibaigus paauglystei. Net ir nebesant bėrimų neretai ilgą laiką jų vietoje būna likę randai, hipopigmentacija ar hiperpigmentacija. Manoma, kad aknės išsivystymas priklauso nuo genetinių veiksnių – jos predispoziciją lemia daug genų. Pastebėta tendencija, kad sunkios formos akne serga asmenys, kurių šeimoje buvo sergančiųjų šia liga [1]. Aplinkos veiksniai taip pat gali būti svarbūs – pavyzdžiui, mityba gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Skiriami keturi aknės patogeneziniai mechanizmai: 1) dėl androgenų įtakos riebalų liauka odoje pasidaro didelė, aktyvi, išskirianti daug riebalų, kurių sudėtis pakinta, o tai turi įtakos odos barjerinei funkcijai ir uždegimui palaikyti; 2) dėl padidėjusios keratinizacijos (ląstelių ragėjimo ir pasišalinimo procesas) riebalai negali normaliai pasišalinti ant odos paviršiaus, todėl suspausta riebalų, raginių ląstelių mase užkemša poras, palaikoma uždegimo reakcija, sudaromos palankios sąlygos bakterijoms kolonizuotis; 3) folikulai kolonizuojami Propionibacterium acnes (P. acnes) bakterijomis, kurios yra visų žmonių odoje; 4) išsiskiria uždegimo mediatoriai [1].

Aknė gali pasireikšti daugybe formų. 2016 metų Europos aknės gydymo gairėse pateikta ši klasifikacija: 1) aknė, pasireiškianti kamedonais, 2) lengvos-vidutinio sunkumo papulopustulinė aknė, 3) sunki papulopustulinė aknė arba vidutinio sunkumo mazginė aknė ir 4) sunki mazginė aknė arba susiliejanti aknė (acne conglobata) [1].

 

Aknės gydymas

Aknės eiga dažniausiai yra banguojanti – po pagerėjimo periodų odos būklė vėl gali pablogėti. Ligos gydymas įprastai yra ilgas. Jis parenkamas pagal bėrimų pobūdį, ligos sunkumą. paciento būklę, amžių, lytį. Aknės gydymas yra pakopinis. Jeigu ligos forma lengva ar vidutinio sunkumo, visada rekomenduojama pradėti nuo vietinių preparatų. Jei liga sunkesnės formos ir vietiniai medikamentai nepadeda, rekomenduojama skirti geriamųjų vaistų. Pirmiausia skiriamas pradinis gydymas, vėliau – palaikomasis, kurio tikslas – sumažinti ligos atkryčio riziką bei gydyti likusius randus ir odos pigmentacijos pakitimus [1].

Remiantis Europos aknės gydymo gairėmis, kamedoninę aknę rekomenduojama gydyti vietinio poveikio retinoidais (vidutinio stiprumo rekomendacija), azelaino rūgštimi arba benzilperoksidu (BPO) (mažo stiprumo rekomendacija) [1]. Lengvos-vidutinio sunkumo papulopustulinės aknės metu skiriami adapalenas ir BPO arba BPO ir klindamicinas (labai stipri rekomendacija) [1]. Taip pat galima vartoti azelaino rūgštį, BPO, vietinio poveikio retinoidus, vietinio poveikio tretinoiną su klindamicinu bei sisteminio poveikio antibiotikų ir adapaleno derinį (vidutinio stiprumo rekomendacija). Sunki papulopustulinė aknė arba vidutinio sunkumo mazginė aknė ir sunki mazginė aknė arba susiliejanti aknė gydoma izotretinoinu (labai stipri rekomendacija), sisteminio poveikio antibiotikais kartu su azelaino rūgštimi arba kartu su adapalenu ir BPO (vidutinio stiprumo rekomendacija) [1]. Tyrimai rodo, kad klindamicino ir tretinoino derinys yra toks pats saugus ir efektyvus, kaip ir BPO ir klindamicino derinys. Po 16 savaičių gydymo klindamicino ir tretinoino deriniu atsparumas antibiotikams išsivysto retai, taip pat nėra duomenų, kad paskutiniais dešimtmečiais klindamicino efektyvumas mažėtų [1].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 9

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.