Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika: laimėjimai ir iššūkiai

2018-02-05

Prof. Guy De Backer

Europos kardiologų draugija

Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktika susideda iš reguliaraus fizinio aktyvumo, subalansuotos sveikos mitybos, tabako nevartojimo (nerūkymo), optimalaus arterinio kraujospūdžio, normalios mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) ir gliukozės koncentracijos kraujyje palaikymo.

Pastaraisiais metais ŠKL profilaktikos srityje nuveikta nemažai, bet dar daugiau lieka padaryti. Įrodyta, kad efektyvesnei ŠKL profilaktikai turi būti pasitelktos populiacinės ir didelės rizikos grupių strategijos, apimančios visumą gyventojų, pacientus (ŠKL jau sergančius asmenis), sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos politikus.

Nerimą keliantis mirtingumo nuo aterotrombozinių ŠKL didėjimas daugumoje pramoninių pasaulio šalių praėjusio amžiaus 6-ąjį dešimtmetį vėliau pamažu atslūgo. Kai kuriose Europos valstybėse ŠKL epidemijos atoslūgis buvo išties įspūdingas. Vienur jis prasidėjo anksčiau, kitur vėliau. Moksliniai tyrimai parodė, kad mirtingumo dėl ŠKL sumažėjimas buvo susijęs daugiausia su aktyvių profilaktikos priemonių taikymu, o mažiau su pagerėjusia ŠKL diagnostika ir gydymu. Vis dėlto ŠKL epidemijos tendencijos kai kuriuose pasaulio regionuose išlieka dinamiškos, todėl sergamumo ir mirtingumo rodikliai bet kada gali pakrypti nepageidaujama linkme. Naujausi tyrimai parodė, kad JAV mirtingumo dėl ŠKL mažėjimas pastebimai sulėtėjo, o Norvegijoje jaunų suaugusių žmonių grupėje apskritai sustojo.

Kai kurie tyrėjai teigia, kad dabar taikoma ŠKL profilaktika suaugusių žmonių populiacijoje yra ne daugiau kaip ŠKL komplikacijų atitolinimas ir mirštamumo nuo jau patirtos ŠKL komplikacijos mažinimas, taigi negali būti vadinamas tikra profilaktika. Sumažinus priešlaikinį mirtingumą dėl ŠKL ar su gyvenimo metais susijusį neįgalumą, gali padidėti ŠKL paplitimas vyresniame ir senyvame amžiuje, o tai galiausiai sukeltų epidemiją galutinių ŠKL baigčių, kaip antai lėtinio širdies nepakankamumo, inkstų nepakankamumo, kraujagyslinės demencijos, ir su šiomis būklėmis susijusių pasekmių – ne tiek gydymo, kiek socialinės priežiūros, ir jų kontrolės kaštų didėjimą.

Nekelia abejonių, kad ŠKL ir ŠKL rizikos didėjimo profilaktika turi būti rūpinamasi ir investuojama į ją kaip galima anksčiau, nuo pat vaikystės. Pirmiausia reikia siekti, kad jaunimas nepradėtų rūkyti, išliktų fiziškai aktyvus visą gyvenimą, išvengtų antsvorio ir nutukimo.

 

Gyvenimo būdas, elgsena ir socialinės ekonominės priemonės

Socialinio pobūdžio priemonės gali paveikti ŠKL epidemiją įvairiais būdais. ŠKL epidemiologijai įtakos turi globalizacija, žmonių migracija, socialinės ir ekonominės permainos, nedarbas. Pastaraisiais metais padidėjo ŠKL sveikatos netolygumai tarp valstybių, regionų ir gretimų sričių. Tai galima paaiškinti žmonių elgsenos, mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo paplitimo, darbinės veiklos, nedarbo ir kitokių skurdo rodiklių skirtumais. Įrodyta, kad tikėtina gyvenimo trukmė auga lygia greta su pajamomis. JAV tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 40 m. amžiaus didžiausių ir mažiausių pajamų gyventojų grupėse vyrų ir moterų populiacijose 1 proc. pajamų pasiskirstymo sudaro atitinkamai 15 ir 10 metų. Tyrimai parodė, kad tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai daugiausia susiję su žmogaus elgsena, įskaitant rūkymą, nutukimu ir fiziniu aktyvumu.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.